Šveicarijos prokurorų prašoma ištirti išpuolį prieš žurnalistą Ukrainoje

Viena Ukrainos nevyriausybinė organizacija paprašė Šveicarijos ištirti įtariamą Rusijos karių išpuolį prieš šveicarų fotožurnalistą Ukrainoje šį pavasarį, penktadienį patvirtino prokurorai.
Rusijos kariai Mariupolyje
Rusijos kariai Mariupolyje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Teises ginanti organizacija „Truth Hounds“ paprašė Šveicarijos generalinės prokuratūros ištirti kovo mėnesį pietų Ukrainoje įvykdytą išpuolį prieš šveicarų laisvai samdomą žurnalistą Guillaume'ą Briquet kaip galimą karo nusikaltimą, pranešė Šveicarijoje įsikūrusi grupė „Civitas Maxima“, padėjusi jai pateikti skundą.

Prokuratūra naujienų agentūrai AFP patvirtino sulaukusi tokio skundo ir sakė jį „išnagrinėsianti įprastos procedūros“ tvarka.

„Tai pirmas skundas dėl baudžiamojo nusikaltimo šiame kontekste“, – sakoma pranešime. Jame pabrėžiama, kad skundo įteikimas dar nereiškia, kad dėl jo bus pradėtas baudžiamasis tyrimas.

G.Briquet buvo sužeistas kovo 6 dieną netoli Mykolajivo, kai jo automobilis su Ženevos numeriais ir užrašu „PRESS“ pateko į Rusijos karių pasalą. Žurnalistas buvo sužeistas į galvą ir rankas, skelbia „Civitas Maxima“.

„Truth Hounds“ teisininkas Dmytro Kovalis transliuotojui RTS sakė, kad nuo 2014 metų karo nusikaltimus Ukrainoje fiksuojanti grupė nustatė rusų dalinį, kuris įtariamas apšaudęs G.Briquet automobilį.

Organizacija „Civitas Maxima“, teisiškai atstovaujanti karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aukoms, teigė, kad į žurnalistą buvo nusitaikyta tyčia.

„Ponas Briquet mano, kad prieš spaudą smurtaujama siekiant įbauginti žurnalistus, kad jie nepranešinėtų apie konfliktą“, – sakoma pareiškime.

Nuo invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną, Rusijos kariuomenė dažnai kaltinama, kad sąmoningai taikosi į nesunkiai identifikuojamus žurnalistus.

Žurnalistų apsaugos komiteto duomenimis, nuo karo pradžios nužudyta mažiausiai dešimt žurnalistų.

D.Kovalis pabrėžė, jog Ukrainai sunku tirti daugybę įtariamų karo nusikaltimų, todėl jai reikia kitų šalių pagalbos.

„Jokia šalis nėra pajėgi susidoroti su tokiu dideliu skaičiumi karo nusikaltimų, kurie šiuo metu įtariami Ukrainoje“, – sakė jis pareiškime.

„Itin svarbu į tyrimą įtraukti valstybes, kurių jurisdikcija yra susijusi su tokiais nusikaltimais arba jos gali jų atžvilgiu taikyti universalios jurisdikcijos principą“, – sakė D.Kovalis.

Šveicarų prokurorai sudarė darbo grupę, kuri iš į Šveicariją atvykstančių pabėgėlių renka įrodymus apie įtariamus Ukrainoje įvykdytus karo nusikaltimus.

Generalinė prokuratūra pabrėžė, kad ji galėtų vykdyti nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą už tarptautinius nusikaltimus tik tuo atveju, jei jie būtų Šveicarijoje.

Tačiau ji taip pat pareiškė, jog saugo visus gautus įrodymus apie tokius nusikaltimus, kad juos perduotų Hagos Tarptautiniam Baudžiamajam Teismui arba užtikrintų, kad būtų galima greitai pradėti baudžiamąjį persekiojimą, jei įtariami nusikaltėliai atvyktų į Šveicarijos teritoriją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis