Šoką, žinia, keičia neigimas. JAV žiniasklaida kone sutartinai plyšavo, kad amerikiečiai negalėjo sąmoningai balsuoti taip savižudikiškai, kad juos užbūrė Rusijos įtakos agentai.
Iš antraščių buvo nesunku susidaryti įspūdį, kad Maskva gali piršto mostelėjimu pakeisti pasaulio istoriją – Kremlių toks įvertinimas neabejotinai glosto. Tačiau iš tikrųjų Rusijos chaotiškos intervencijos didesnio poveikio nepadarė.
Ne Rusijos programišiai ir ne Federalinės saugumo tarnybos šnipai privertė pusę balsavusių amerikiečių pasirinkti D.Trumpą.
Pastarasis netikėtai nugalėjo dėl to, kad JAV visuomenė jau smarkiai susiskaldžiusi. Dabar egzistuoja dvi Amerikos – liberali ir neliberali.
Dvi priešingos stovyklos
O Jungtinės Valstijos tokios ne vienos. Panašus susiskaldymas matomas daugelyje Europos valstybių.
Tokiai naujai pasaulinei politinei barikadai nesvarbios valstybės, tautos, religijos, net šeimos. Nesvarbu jau nei kairė, nei dešinė, nei geopolitinės takoskyros. Kalbant paprastai, tai konfliktas tarp XX ir XXI amžiaus.
Tie, kurie nostalgiškai žvelgia į praėjusio amžiaus ketvirtąjį ar šeštąjį dešimtmečius, dažniausiai balsuoja už D.Trumpą, Vladimirą Putiną, „Brexit“.
Tie, kurie nostalgiškai žvelgia į praėjusio amžiaus ketvirtąjį ar šeštąjį dešimtmečius, dažniausiai balsuoja už D.Trumpą, Vladimirą Putiną, „Brexit“, įvairias populistines nacionalistų partijas Vakarų Europoje.
Žmonės kitoje barikados pusėje – kad ir kokie silpni ar naivūs būtų – nori, kad pasaulis judėtų į priekį taip, kaip tai darė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų.
Vieta, kur iškilusi ši barikada, skiriasi, priklausomai nuo valstybės. Antai Rusijoje apklausos rodo, kad V.Putino režimui, kuris gerbėjų armiją užsiaugino šlovindamas ir klastodamas šalies istoriją, aktyviai nepritaria 14–20 proc. žmonių.
O JAV, kur politinė kultūra sveikesnė ir stipresnė, per prezidento rinkimus daugiau žmonių iš tikrųjų balsavo už Hillary Clinton, o D.Trumpo pergalę nulėmė rinkikų kolegijos balsai.
Tačiau iš esmės takoskyra panaši ir JAV, ir Rusijoje, ir daugelyje Europos šalių. O kalbėti reikia ne apie skirtingą valstybių istoriją, o apie modernią pasaulinę kultūrą.
Modernus, progresyvus liberalas Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Lenkijoje ar Rusijoje kultūriškai daug artimesnis atitinkamų pažiūrų žmonėms, pavyzdžiui, Amerikoje, nei savo tautiečiams, kurie yra priešingoje politinėje stovykloje.
Dūsta, kai nėra aiškaus priešo
Progresyvūs liberalai visame išsivysčiusiame pasaulyje gyvena tame pačiame kultūriniame burbule – jie žiūri tuos pačius serialus, skaito tas pačias knygas, gerbia tuos pačius idealus, juokiasi iš tų pačių pokštų.
Ironiška, bet būtent į praeitį nostalgiškai žvelgiančių izoliacionistų stovykla užbaigė politinės globalizacijos procesą.
Jų oponentai gi irgi spraudžiasi panašiame pasauliniame burbule, kuriame taip pat telpa kičinės naujienos apie pramogas, blizgus bulvaras ir melagingos naujienos, kurstančios neapykantą tiek imigrantams, tiek intelektualams.
Ironiška, bet būtent į praeitį nostalgiškai žvelgiančių izoliacionistų stovykla užbaigė politinės globalizacijos procesą.
D.Trumpas, Nigelis Farage'as, Marine Le Pen ir kiti populistai dabar jau virto vieningu frontu, kovojančiu prieš pasaulio tvarką, stojusią po Sovietų Sąjungos žlugimo ir Šaltojo karo pabaigos.
„Kaip ir daugelis istorinių makro-aljansų, šis kylantis Nacionalistų Internacionalas kupinas vidinių prieštaravimų. Pagrindinis – kad sunku išlaikyti tokią koaliciją, kai nuolat skleidžiama neapykanta savo kaimynams ir mažumoms.
Šie judėjimai ir režimai dūsta, kai nepavyksta sukurti aiškaus priešo, ant kurio galima projektuoti žmonių pyktį. Būtent dėl šios priežasties V.Putinui bus sunku tvarkytis Rusijoje, kai šalyje nebebus trimituojama apie tariamą Amerikos grėsmę“, – rašo L.Ragozinas.
Nacių diktatorius Adolfas Hitleris, žinoma, šią dilemą išsprendė ir rado naudingų sąjungininkų visoje Europoje, kai nukreipė žmonių įtūžį į žydus – mažumą, kuri gyveno visose žemyno šalyse. Taip baigėsi Holokausto tragedija.
L.Ragozinas teigia, kad ir šiandienos kraštutiniai dešinieji panašiai taikosi į musulmonus imigrantus. Bet ne tik – vis dažniau keikiami liberalių pažiūrų žmonės.
„Po Šaltojo karo pabaigos stojusi pasaulio tvarka jau suiro. Ją keičia galimybės ir siaubingam, ir optimistiniam scenarijui. Mūsų ateitis priklausys nuo moralinės, intelektualinės ir, deja, fizinės abiejų stovyklų stiprybės“, – rašo žurnalistas.
