To priežastis – tiesus ir drąsus neseniai išrinkto Prancūzijos lyderio E.Macrono pareiškimas, kad tokie valstybiniai Rusijos žiniasklaidos kanalai kaip „RT“ ir „Sputnik“ veikia ne kaip žurnalistai, o propagandos įrankiai. Tai sakydamas E.Macronas omeny turėjo šių kanalų skleistą šmeižtą jo rinkiminės kampanijos metu.
„RT“ į tokius kaltinimus sureagavo labai greitai. Vyriausioji redaktorė Margarita Simonian teigė, kad kanalas norėjo atstatyti pusiausvyrą viešojoje erdvėje, kadangi Prancūzijos žiniasklaida stipriai palaikė E.Macroną. Vienas žymiausių „RT“ žurnalistų Robertas Bridge'as tikino, kad tokie E.Macrono žodžiai yra „rimtas smūgis“ žurnalistikai.
Toks Prancūzijos prezidento požiūris į „RT“ nėra unikalus ar netikėtas. Panašiai žiniasklaidos priemonę vertina Vakarų politikai ir akademinė bendruomenė. Todėl natūraliai kyla klausimas, kiek iš tiesų įtakinga yra „RT“?
Ieško nepatyrusių darbuotojų
2005-aisiais įkurta kaip „Russia Today“, žiniasklaidos priemonė Vakarų auditorijai siūlė „Rusijos perspektyvą“. 2009-aisiais kanalas persivadino į „RT“. M.Simonian teigė, kad toks sprendimas priimtas „nenorint gąsdinti auditorijos“.
Kartu su pavadinimu pasikeitė ir veiklos kryptis. Užuot skelbęs Rusijos naujienas, kanalas pradėjo neigti vakarietiškąsias. Skirta daugybė lėšų bandant pozicionuoti priemonę kaip alternatyvą vyraujančios krypties žiniasklaidai. 2009-aisiais tarptautinė viešųjų ryšių firma „McCann Erickson“ sukūrė kampaniją, kurioje buvo matyti JAV prezidentas Barackas Obama ir Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas. Reklama klausė: „Kuris iš jų kelia didesnę branduolinę grėsmę?“
Anglų kalba naujienas transliuojanti „RT“ sakosi šviečianti žiūrovus, „kurie nori abejoti daugiau“. Savo internetinėje svetainėje kanalas teigia „pasakojantis istorijas, ignoruojamas vyraujančios krypties žiniasklaidos“, ir aktualiausiais klausimais pateikiantis „alternatyvias perspektyvas“.
Tačiau kritikai „RT“ kaltina šališkumu.
Bennas Nimmo iš Atlanto tarybos idėjų kalvės teigė: „RT“ sako, kad yra nešališka priemonė. Tačiau joje nuo 2014-ųjų buvo suskaičiuota daugiau šališkų programų nei pas bet kurį kitą Jungtinės Karalystės (JK) transliuotoją.“
„RT“ patraukė ir už Atlanto esančių pareigūnų dėmesį. Sausį buvęs JAV nacionalinės žvalgybos direktorius paskelbė ataskaitą apie tai, kaip Rusija bandė paveikti 2016-aisiais vykusius JAV prezidento rinkimus. Šešiuose iš 14 puslapių buvo aprašomos „RT“ operacijos ir kanalo ryšiai su Kremliumi.
Toks didelis dėmesys sufleruoja, kad „RT“ yra labai įtakinga žiniasklaidos priemonė. Tačiau keletas buvusių darbuotojų tokius spėjimus paneigė sakydami, kad „neorganizuotumas“ naujienų tarnyboje kenkia ir „RT“ siunčiamai žinutei. Daug dabartinių žurnalistų ir prodiuserių yra jauni ir nepatyrę, kadangi, ieškodama naujų reporterių iš užsienio, „RT“ taikosi būtent į šią grupę.
Įtampa ir nerimas
„RT“ vidaus problemos niekad neišeidavo už studijos ir redakcijos ribų, kadangi darbuotojai vengia apie jas kalbėti. „The Moscow Times“ susisiekė su daugybe dabartinių ir buvusių žurnalistų, kurių dauguma atsisakė komentuoti, remdamiesi konfidencialumo sutartimi.
„The Moscow Times“ susisiekė su daugybe dabartinių ir buvusių žurnalistų, kurių dauguma atsisakė komentuoti, remdamiesi konfidencialumo sutartimi.
Keletas šaltinių teigė dokumentą pasirašyti buvę priversti 2014-aisiais, kai Rytų Ukrainoje buvo numuštas „Malaysia Airlines“ lėktuvas ir iš darbo išėjo britė reporterė Sara Firth.
„The Moscow Times“ matė dokumentą, kuris galimai yra konfidencialumo sutartis, apie kurią kalbėjo „RT“ darbuotojai. Jame parašyta, kad sutartį pažeidęs asmuo turės sumokėti 50 tūkst. dolerių (45 tūkst. eurų) baudą. Tiesa, du šiuo metu „RT“ dirbantys žurnalistai tikino apie tokią sutartį negirdėję.
Sutikusieji papasakoti apie darbą „RT“ minėjo įtampą keliančią aplinką. Vienas iš šaltinių redakciją apibūdino kaip „slėgio viryklę, kupiną nuolatinio streso ir riksmų“. Šaltiniai teigė, kad darbuotojų kaita čia – pakankamai dažna: „RT“ pradėjus didžiulį dėmesį skirti socialiniams tinklams, „rimti“ žurnalistai išėjo iš darbo.
Tačiau ne į socialinius tinklus nukreiptas dėmesys ir auditorija daro „RT“ išskirtine žiniasklaidos priemone. Jai unikalumo suteikia itin griežta redakcijos linija. Anot buvusio darbuotojo, ši linija nėra atvirai išreiškiama, o primetama įvairiais būdais, kurie priklauso nuo darbuotojo tautybės ir politinių pažiūrų.
Kai reporteriui nepavyksta akcentuoti to, kas buvo liepta, jis išgirsta frazę „tai ne mūsų požiūrio taškas“
Šaltinių teigimu, dažniausiai „RT“ samdomi užsieniečiai – ideologiškai prieš Vakarus nusiteikę kairieji. Šiai kategorijai priklausantys žurnalistai tiki, kad jiems bus suteikta platforma, leidžianti kvestionuoti politinio elito sprendimus jų gimtosiose šalyse. Paprastai jie nepasižymi nei politiniu įžvalgumu, nei giliomis žiniomis apie Rusiją.
Buvęs darbuotojas pasakojo, kad nuo redakcijos linijos nukrypę žurnalistai būtinai sugrąžinami į „teisingą kelią“. Kai reporteriui nepavyksta akcentuoti to, kas buvo liepta, jis išgirsta frazę „tai ne mūsų požiūrio taškas“.
Dabartiniai „RT“ darbuotojai sakė, kad tai – anokia paslaptis, kadangi jų darbas yra propaguoti „Rusijos požiūrį“ ir „suteikti platformą“ pažiūroms, „nepriimtinoms vyraujančios krypties žiniasklaidoje“.
Šaltiniai teigia, kad užsienio darbuotojams pradėjus protestuoti prieš tai, kaip „RT“ perteikia įvykius Ukrainoje, buvo rasta labai paprasta išeitis. Kanalo vadovai visus straipsnius ir reportažus apie Ukrainą perdavė kolegoms rusams.
„The Moscow Times“ šaltiniai pasakojo, kad dauguma „RT“ dirbančių rusų yra apatiški ar apolitiški ir neturi jokios ankstesnės patirties žurnalistikoje. Dažnai jie turi lingvistinį išsilavinimą arba yra „rusų diplomatų vaikai“, laisvai kalbantys angliškai.
Be kairiųjų, ideologiškai motyvuotų vakariečių, „RT“ taip pat samdo apolitiškus užsieniečius, norinčius „pabėgti nuo anglų kalbos dėstymo“. Žinoma, atsiranda žurnalistų, sakančių, kad „nuoširdžiai tiki“ prorusiška kanalo misija.
Dabartiniai „RT“ darbuotojai sakė, kad redaktoriai gali „ginčytis“ ir daryti įtaką publikuojamam turiniui, tačiau galutinį sprendimą priima vadovai.
Kol vieni šaltiniai tikino, kad „RT“ žurnalistams darbe suteikiama laisvė veikti, keletas buvusių darbuotojų pasakojo, kad pasitaikydavo „neliečiamų“ istorijų, nuleidžiamų „iš aukščiau“. Dabartiniai „RT“ darbuotojai sakė, kad redaktoriai gali „ginčytis“ ir daryti įtaką publikuojamam turiniui, tačiau galutinį sprendimą priima vadovai.
Buvę žurnalistai tvirtino, kad vyresnieji redaktoriai liepdavo pavaldiniams rašyti komentarus, kuriuose jie reikštų redakcijos nuomonę. Ir nesvarbu, ar patys autoriai su ja sutinka. Buvęs darbuotojas sakė: „Jie nelaikė mūsų nuomonės svarbia. Mes tiesiog buvome instrumentai, kuriais jie siųsdavo savo žinutes.“
Griežta redakcijos linija ir „iš viršaus“ nuleisti įsakymai labiausiai skiria „RT“ nuo Vakarų žiniasklaidos. Pas kitus tarptautinius transliuotojus, pavyzdžiui, BBC, tai – negirdėti reiškiniai.
Tačiau vyriausioji „RT“ redaktorė M.Simonian tikino, kad Vakarų žiniasklaida yra tokia pat bloga. Kalbėdama apie „RT“ vaidmenį Prancūzijos prezidento rinkimuose, ji sakė, kad „pagal Macrono logiką, visa Vakarų žiniasklaida turėtų būti išvaryta iš Rusijos“. Redaktorės nuomone, Vakarų žiniasklaidos priemonės nuolat peikia V.Putiną, palaiko politinę opoziciją ir daro įtaką Rusijos rinkimams.
„Abejok daugiau“
Daugelis šaltinių teigė, kad „RT“ pokyčių pradžią žymi konfliktas Ukrainoje, ypač Krymo aneksija.
Profesorė Ann Cooper iš Kolumbijos universiteto pastebėjo: „Vos sukūrus kanalą buvo stengiamasi pateikti naujienas iš Rusijos perspektyvos. Tačiau dabar, panašu, jis koncentruojasi į konspiracijos teorijas.“
Šiandien populiariausias „RT“ turinys apima NSO, „alternatyvią tiesą“ apie rugsėjo 11-osios išpuolį JAV ar ekspertais apsimetančias tokias Holivudo žvaigždės kaip Stevenas Seagalas ir Pamela Anderson. Pastaroji vasarį „RT“ eteryje gynė „Wikileaks“ įkūrėją Julianą Assange'ą, kuriam buvo pateikti kaltinimai išprievartavimu.
Nuo 2014-ųjų keletas žymių „RT“ žurnalistų paliko kanalą dėl ideologinių priežasčių ir apie tokį sprendimą paskelbė viešai. Dieną po Krymo aneksijos, Liz Wahl apie išėjimą iš darbo pranešė tiesioginės transliacijos metu. Ji sakė: „Asmeniškai negaliu būti Rusijos vyriausybės finansuojamo ir Putino veiksmus užglaistančio tinklo dalimi.“
L.Wahl: „Asmeniškai negaliu būti Rusijos vyriausybės finansuojamo ir Putino veiksmus užglaistančio tinklo dalimi.“
„The Moscow Times“ pakalbino du dabartinius darbuotojus, kurie sakė, kad „RT“ tampa profesionalesniu kanalu. Nors ir toliau daugiausia dėmesio skiriama „alternatyvioms“ pažiūroms, labai stengiamasi „filtruoti“ ekspertus ir vengti tų, kurių pažiūros itin ekstremalios: „Kaip vyriausybės finansuojama žiniasklaidos priemonė, darome viską, ką galime, kad išlaikytume pusiausvyrą.“
„Mums labai rūpi patikimumas. Dažnai kviečiame komentatorius, turinčius alternatyvų požiūrį, ir kurie nelaukiami vyraujančios krypties žiniasklaidos priemonėse. Kai kurie iš jų yra gana žymūs, pavyzdžiui, slovėnų filosofas Slavojus Žižekas“, – pasakojo darbuotojai.
Miglota „RT“ ateitis
Iš dalies tai yra tiesa. „RT“ iš tiesų pritraukia patikimais laikomus komentatorius. Tačiau kur kas dažniau patikimi ekspertai laikosi kuo toliau nuo kanalo ir į jį žvelgia su nepasitikėjimu. Buvęs darbuotojas tikino, kad „prodiuseriai“ labai sunkiai dirbo tam, kad prisikviestų „gerus svečius“, tačiau jų pasirinkimas paprastai būdavo labai ribotas.
Buvęs „RT“ darbuotojas: „Prodiuseriai žinojo, kad kai kurie tų žmonių yra šiek tiek pamišę, tačiau negalėjo rasti nieko geriau.“
„Prodiuseriai žinojo, kad kai kurie tų žmonių yra šiek tiek pamišę, tačiau negalėjo rasti nieko geriau“, – pridūrė šaltinis.
Panašu, kad problema bandant prisikviesti ekspertus gaji lig šiol. Kai gegužės 22 dieną Mančesteryje buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, „RT“ jį komentavo du nežinomi Vakarų žurnalistai ir nuolatinis Sirijos prezidento Basharo al-Assado garbintojas. Visi jie dėl atakos kaltino Vakarų užsienio politiką Vidurio Rytuose.
Kai kurių šaltinių teigimu, „RT“ neveiksmingumas trukdo kanalui įgyvendinti savo misiją. Tokie pasakojimai prieštarauja oficialiems kanalo pareiškimams apie tarptautinę sėkmę. Kol „RT“ džiaugiasi puikiais rodikliais socialiniuose tinkluose ir naujienas transliuoja visame pasaulyje, kanalo įtaka paprastai pervertinama.
2015-aisiais „The Daily Beast“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad iš 100 populiariausių penkių metų „RT“ vaizdo įrašų, 81 proc. peržiūrų sudaro ekstremalių oro sąlygų, avarijų ir nusikaltimų vaizdo medžiaga. Didžioji dalis turinio nėra originali, o įsigyta iš kitų šaltinių.
Buvęs darbuotojas pasakojo, kad nuo 2015-ųjų keletas darbuotojų paliko „RT“, suvokę, kad jų pastangos pakeisti kanalą – bevaisės.
„Mūsų pastangos pakeisti „RT“, paversti kanalą profesionalesniu ir objektyvesniu, greičiausiai tik pavertė jį efektyvesniu propagandos skleidėju. Džiaugiuosi, kad apatijos, profesionalumo ir talento trūkumo kombinacija užkerta kelią „RT“ būti aktyvesnei, negu dabar yra“, – sakė šaltinis.
Į prašymą pakomentuoti šį straipsnį „RT“ neatsakė.
