Populiari sąmokslo teorija tvirtina, neva B.Gatesas siekia priversti žmones maitintis ne įprastais, o laboratorijoje išaugintais ar kitaip dirbtinai sukurtais maisto produktais, naikinti žmoniją į maistą įterptomis vakcinomis ir pan. Toks įsitikinimas gimsta iš to, kad filantropas aktyviai remia mokslo tyrimus ir inovacijas.
Pavadino ligoniu
Naujiena apie sviestą iš oro „Facebook“ vartotojai Lietuvoje ėmė dalytis liepos pabaigoje.
„Vaikystėje teko matyti, kaip kaimynų mergaitė gamino arbatą, vandenį stiklinėje nudažydama gelsvais akvareliniais dažais. Bet kad gamintų kas nors ką nors iš oro – nemačiau“, – komentavo viena moteris.
Į žinią dėmesį atkreipė stipruolis Žydrūnas Savickas. „Ligonis nerimsta“, – sureagavo jis.
Taip pat skaitykite: B.Gatesą kaltina nuodijant vaisius, bet technologija nepavojinga ir sukurta ne jo
Šie internautai pasidalijo portalo delfi.lt rašinio „Milijardieriaus B.Gateso įmonė jau gamina sviestą iš oro: pats paragavo ir tikina, kad skonis – kaip tikro“.
„Kalifornijoje įsikūręs startuolis teigia sukūręs sudėtingą sviesto gaminimo procesą, kurio metu nebereikia gyvūnų, o alternatyva be pieno yra tokio pat gero skonio“, – rašoma šiame tekste.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai lipdukas su varle ant bananų reiškia, kad juose esama vakcinų?
Šią technologiją esą sumanė bendrovė „Savor“, į kurią yra investavęs milijardierius B.Gatesas.
Sviesto dar nepardavinėja
Pagal įvairius raktažodžius internete nesunku išsiaiškinti, kad toks naujoviškas sviesto gamybos būdas tikrai išrastas, bet tuo užsiima ne B.Gateso įmonė.
Kalifornijoje įsikūręs startuolis teigia sukūręs sudėtingą procesą tikriems riebalams pagaminti, kuriam nereikia gyvūnų.
Taip pat skaitykite: Varlė ir obuolys ant maisto produktų nesusiję nei su B.Gatesu, nei su skiepais
„Tai yra tikri riebalai, ne pakaitalai, – rašoma startuolio tinklalapyje. – Tai reiškia, kad visos kalorijos turi visą skonį.“
Jungtinės Karalystės dienraštyje „The Guardian“ pasakojama, kad „Savor“ eksperimentavo kurdama alternatyvas ledams, sūriui ir pienui.
Tam naudotas termocheminis procesas, kuris leidžia pagaminti riebalų molekules, sukuriant anglies dioksido, vandenilio ir deguonies grandines. Neseniai bendrovė paskelbė apie naują sviesto alternatyvą be gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių.
Mažesnis mėsos ir pieno produktų vartojimas yra vienas iš pagrindinių būdų žmonijos poveikį aplinkai susilpninti. Mat gyvulininkystė yra reikšmingas šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltinis.
„Savor“ tvirtina, kad jos produktai paliks kur kas mažesnį anglies pėdsaką. „Sviestas“ gali sukurti mažiau nei 0,8 g CO2 ekvivalento kilokalorijai. Standartinis tikro nesūdyto 80 proc. riebumo sviesto klimato pėdsakas yra maždaug 2,4 g anglies dvideginio ekvivalento vienai kcal.
Startuolis savo produktų dar nepardavinėja, jie dar laukia atsakingų institucijų palaiminimo. Tokio sviesto parduotuvėse nebus mažiausiai iki 2025 m.
Taip pat skaitykite: Sąmokslo teorija nemiršta: aiškina, kad varle pažymėtų produktų skonis pasikeičia
Mėsos ir pieno produktų alternatyvos tampa vis populiaresnės, tačiau kai kurių iš jų skonis prastokas. „Savor“ vadovė Kathleen Alexander tvirtina, kad jų sviesto skonis yra artimesnis tikrajam.
„Jau turėjome neformalių ragavimų, kuriuose dalyvavo dešimtys žmonių, – pasakojo ji. – Tikimės surengti oficialesnius bandymus, kurie bus dalis mūsų komercializavimo ir plėtros pastangų.“
Reikia 1/1000 žemės ūkyje naudojamo vandens
Tačiau netiesa, jog B.Gatesas nori, kad valgytume iš oro pagamintą sviestą, kaip rašo „The New York Post“, ar kad tokį sviestą jau gamina jo įmonė, kaip skelbiama cituotame delfi.lt tekste ir kaip tvirtina internautai.
Milijardierius yra tik investavęs pinigų į šį startuolį. Apie tai jis užsiminė savo tinklaraštyje: „Idėja pereiti prie laboratorijoje pagamintų riebalų ir aliejų iš pradžių gali pasirodyti keista.
Tačiau jų potencialas žymiai sumažinti mūsų anglies pėdsaką yra didžiulis. Naudodami patikrintas technologijas ir procesus, mes vienu žingsniu priartėjome prie savo klimato tikslų.
Šis procesas neišskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nenaudoja dirbamos žemės, naudoja mažiau nei tūkstantąją vandens, kuris sunaudojamas tradiciniame žemės ūkyje. Ir, svarbiausia, skonis tikrai geras – kaip tikro dalyko, nes chemiškai taip yra.“
B.Gatesas prisipažino esantis sūrainių gerbėjas, tačiau norėtų, kad jų nebūtų, atsižvelgiant į poveikį aplinkai. Jis tinklaraštyje tvirtino išbandęs daugybę mėsos ir pieno pakaitalų, bet net geriausiems kažko vis tiek trūksta: riebumo, skrudinamų riebalų čirškėjimo.
Verslininkas savo paskyroje „LinkedIn“ paskelbė išbandęs patiekalus su „Savor“ produktais ir pagyrė jų skonį.
„Slaptas ingredientas yra gyvuliniai riebalai, – rašė jis. – Būtent tai daugeliui maisto produktų suteikia sodrumo, sultingumo, tirpumo, unikalaus „burnos pojūčio“ ir bendro skonio. Tai skiria sviestą nuo margarino, pieniškus ledus – nuo augalinio šaldyto deserto, o puikų mėsainį – iš sojos baltymų ar žirnių.
Deja, tai taip pat yra katastrofa klimatui. Kiekvienais metais pasaulis išmeta 51 mlrd. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o riebalų ir aliejaus gamyba iš gyvūnų ir augalų sudaro 7 proc. to. Norėdami kovoti su klimato kaita, turime sumažinti skaičių iki nulio.“
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, gyvulininkystės (pieno ir mėsos) pramonė išmeta 14,5 proc. viso pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Technologija, kaip gaminti sviestą iš CO2, vandenilio ir deguonies (ne gryno oro), tikrai sukurta, tačiau tuo užsiima ne B.Gateso įmonė. Jis tik yra investavęs į šią naujovę sugalvojusį startuolį.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
