Organizacijos atstovas Libane Osama Hamdanas, stovėdamas priešais pilką foną, papuoštą „Hamas“ logotipais ir šaulio emblemomis, primenančiomis kruviną spalio 7 d. išpuolį prieš Izraelį, teigė nesijaudinantis dėl to, kad jo palestiniečių grupuotė bus išstumta iš Gazos Ruožo.
„Mes nesijaudiname dėl Gazos Ruožo ateities, – neseniai sakė jis perpildytoje spaudos konferencijoje savo biure pietiniame Beiruto priemiestyje. – Sprendimus priima tik Palestinos žmonės“.
Taip O.Hamdanas atmetė vieną iš pagrindinių Izraelio tikslų nuo pat puolimo Gazos Ruože pradžios: išardyti islamistinę politinę ir karinę organizaciją, kuri, Izraelio pareigūnų teigimu, prisidėjo prie maždaug 1 200 žmonių žudynių ir kuri vis dar laiko daugiau kaip 100 įkaitų.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ne kartą pabrėžė šį tikslą, net ir susidūręs su didėjančiu tarptautiniu spaudimu mažinti karines operacijas. Joe Bideno administracija išsiuntė į Izraelį aukšto rango pasiuntinius, kad šie ragintų pradėti naują karo etapą, kurio metu būtų vykdomos tikslingesnės operacijos, o ne visuotinis naikinimas.
Kritikai Izraelyje ir už jo ribų abejoja, ar kada nors buvo realu sunaikinti tokią giliai įsišaknijusią organizaciją. Vienas buvęs Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas pavadino planą „miglotu“.
E.Macronas: jei taip, karas truks 10 metų
„Manau, kad pasiekėme momentą, kai Izraelio valdžios institucijos turės aiškiau apibrėžti, koks yra jų galutinis tikslas, – šį mėnesį sakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. – Visiškas „Hamas“ sunaikinimas? Ar kas nors mano, kad tai įmanoma? Jei taip, karas truks 10 metų“.
Nuo 1987 m., kai „Hamas“ pirmą kartą susikūrė, ji ne kartą atlaikė bandymus pašalinti jos vadovybę. Pasak politikos ir karinių specialistų, pati organizacijos struktūra buvo sukurta taip, kad galėtų įveikti tokius nenumatytus atvejus. Be to, niokojanti Izraelio taktika Gazos kare grasina radikalizuoti platesnį gyventojų sluoksnį ir įkvėpti naujų naujokų.
Analitikai mano, kad optimaliausias rezultatas Izraeliui tikriausiai būtų „Hamas“ karinių pajėgumų susilpninimas, kad ši grupuotė negalėtų pakartoti tokio niokojančio išpuolio. Tačiau net ir šis ribotas tikslas laikomas labai sunkiu uždaviniu.
Analitikas: manyti, kad tokią organizaciją galima paprasčiausiai išrauti, yra fantazija
Pasak ekspertų, „Hamas“ yra įsišaknijusi ideologijoje, pagal kurią Izraelio kontrolei palestiniečių žemėse turi būti priešinamasi jėga, rašo „The New York Times“.
„Kol egzistuoja šis kontekstas, tol turėsite reikalų su tam tikra „Hamas“ forma, – sakė Tahani Mustafa, Tarptautinės krizių grupės analitinio centro „International Crisis Group“ vyresnysis Palestinos analitikas. – Manyti, kad tokią organizaciją galima paprasčiausiai išrauti, yra fantazija.“
Izraelio kariuomenė šią savaitę pranešė, kad nukovė apie 8 000 „Hamas“ kovotojų iš maždaug 25 000-40 000. Tačiau neaišku, kaip skaičiuojama. Kariuomenės duomenimis, pasidavė apie 500 kovotojų, nors „Hamas“ neigia, kad visi jie buvo iš jos gretų.
Kariuomenė kartais pateikdavo teigiamas pažangos ataskaitas apie savo tikslus, apibūdindama kaip „neišvengiamą“ visišką teritorijų šiaurinėje Gazos dalyje, kur spalio pabaigoje pradėjo antžeminį puolimą, kontrolę.
Tačiau B.Netanyahu sekmadienį pripažino, kad karas „mums labai brangiai kainuoja“, nes kariuomenė paskelbė, kad vien per praėjusias 48 valandas žuvo 15 karių. Iš pietinės Gazos Ruožo dalies į Izraelį beveik kasdien vis dar paleidžiamos raketos, nors jų paleidžiama kur kas mažiau nei anksčiau.
Buvęs aukšto rango Izraelio žvalgybos pareigūnas Michaelas Milshteinas kritikavo kai kurių Izraelio vadovų pareiškimus, kuriuose „Hamas“ vaizduojama kaip pasiekusi lūžio tašką, sakydamas, kad tai gali sukelti klaidingus lūkesčius dėl karo trukmės.
„Jie jau kurį laiką sako, kad „Hamas“ žlunga, – sakė M.Milshteinas. – Bet tai tiesiog netiesa. Kiekvieną dieną mūsų laukia sunkūs mūšiai.“
Neseniai Izraelio kariškiai Gazos Ruože išplatino skrajutes, kuriose už informaciją, padėsiančią sulaikyti keturis „Hamas“ lyderius, siūlė pinigų.
„Hamas“ prarado savo galią. Jie nesugebėtų iškepti kiaušinio, – buvo rašoma skrajutėje arabų kalba, cituojant liaudies posakį. – „Hamas“ pabaiga arti.“
Pažadėjo 400 000 JAV dolerių už Y.Sinwarą
Kariškiai pažadėjo 400 000 JAV dolerių už „Hamas“ lyderį Gazos Ruože Yahyą Sinwarą ir 100 000 dolerių už „Hamas“ karinio sparno „Qassamo brigados“ vadovą Mohammedą Deifą. Šie du asmenys laikomi spalio 7 d. išpuolio sumanytojais.
Nors ilgą laiką buvo vienas labiausiai ieškomų Gazos Ruožo žmonių, nepagaunamas M.Deifas išvengė nužudymo ar suėmimo. Vienintelė viešai matoma jo nuotrauka yra dešimtmečio senumo nuotrauka.
Šios premijos tapo dar vienu įrodymu, kad Izraelis stengiasi pašalinti „Hamas“ vadovybę.
Manoma, kad grupuotės vadovybė kartu su dauguma kovotojų ir likusiais įkaitais slepiasi giliuose tuneliuose. Nors Izraelio kariuomenė teigė išardžiusi mažiausiai 1 500 šachtų, ekspertai mano, kad požeminė infrastruktūra iš esmės nepažeista.
Manoma, kad per 15 metų nutiesti tuneliai yra tokie dideli, jų ilgis skaičiuojamas šimtais kilometrų, kad izraeliečiai juos vadina Gazos metro.
„Iš tikrųjų „Hamas“ gana gerai atlaiko šį puolimą, – sakė Tareqas Baconi, autorius, parašęs knygą apie šią grupuotę. – Ji vis dar rodo, kad turi puolamųjų karinių pajėgumų.“
Į atsargą išėjęs generolas majoras Giora Eilandas, buvęs Izraelio nacionalinio saugumo tarybos vadovas, sakė, kad „Hamas“ įrodė, jog sugeba greitai pakeisti nužudytus vadus kitais, tokiais pat pajėgiais ir atsidavusiais.
„Profesiniu požiūriu turiu pagirti jų atsparumą, – sakė jis. – Nematau jokių požymių, kad žlugtų nei „Hamas“ kariniai pajėgumai, nei jų politinės jėgos toliau vadovauti Gazos Ruožui.“
„Hamas“ savo šaknis sieja su Musulmonų brolija, kuri gimė Egipte 1928 m. kaip religinių socialinių reformų judėjimas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais dažnai kaltinama džihadistų smurto kurstymu. Kadaise Izraelis leido šiai grupuotei augti kaip islamistinei atsvarai labiau paplitusiai ir pasaulietinei Palestinos išlaisvinimo organizacijai.
1992 m. Izraelis, dėdamas vieną pirmųjų garsių pastangų išardyti „Hamas“, deportavo 415 jos lyderių ir sąjungininkų, išmesdamas juos į buferinę zoną palei Izraelio ir Libano sieną. Per kelis mėnesius iki grįžimo jie sudarė sąjungą su Libano „Hezbollah“ – galingiausia Irano remiama karine grupuote regione.
Jungtinės Valstijos ir Izraelis smerkia „Hezbollah“ ir „Hamas“ kaip teroristines organizacijas.
Izraelio įvykdytos kelios „Hamas“ politinių, karinių ir religinių lyderių žmogžudystės taip pat nesugebėjo susilpninti grupuotės. 2006 m. per laisvus Palestinos rinkimus ji laimėjo Gazos kontrolę, o kitais metais per kruviną konfliktą išstūmė savo nuosaikesnę varžovę – Palestinos savivaldą, skelbia „The New York Times“.
Nuo 2008 m. iki dabartinės krizės Izraelis Gazos Ruože kariavo dar tris karus, nukreiptus prieš „Hamas“.
„Hamas“ karinio sparno – „Qassamo brigadų“ – veikla tebėra neskaidri. Šie daliniai buvo sukurti taip, kad galėtų toliau veikti, net jei Izraelis sunaikintų jų dalis.
Geografiškai suskirstytos penkios pagrindinės brigados veikė šiaurinėje Gazos dalyje, Gazos mieste, centrinėje Gazos dalyje ir dviejuose pietiniuose miestuose – Chan Junise ir Rafoje.
Daugiausia elitinių karių buvo dviejose šiaurinėse brigadose, kurios sudaro apie 60 proc. pajėgų, sakė vienas Izraelio kariuomenės pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas pagal karines taisykles. Maždaug pusė jų žuvo, buvo sužeisti, areštuoti arba pabėgo į pietus, teigė pareigūnas.
Izraelio tikslas – pirmiausia išardyti vyriausybę, tada išsklaidyti kovotojus ir pašalinti vadus bei jų pagrindinius pavaldinius, sakė Izraelio pareigūnas.
Tačiau Azzamas Tamimi, palestiniečių žurnalistas ir Musulmonų brolijos narys, parašęs knygą apie „Hamas“, teigė, kad grupuotė tam yra pasirengusi.
„Aukščiausioji vadovybė gali bet kada dingti, nes jie gali būti nužudyti, suimti, deportuoti, – sakė jis. -Taigi jie sukūrė šį lengvo vadovybės perdavimo mechanizmą.“
„Qassamo brigados“ yra suskirstytos į batalionus, o dar mažesni padaliniai gina atskirus rajonus. Pasak analitikų ir buvusių kariškių bei žvalgybos pareigūnų, kiti specializuoti batalionai apima prieštankinį dalinį, tunelių statybos dalinį ir oro sparną, kurio dronai ir parasparniai buvo svarbus netikėto spalio 7 d. išpuolio elementas.
Panašu, kad spalio 7 d. pagrindinį vaidmenį atliko ir „Nukhba“ brigada, kurią sudaro apie 1 000 gerai apmokytų kovotojų.
Norint visiškai sunaikinti „Hamas“, reikėtų kovoti nuo gatvės iki gatvės ir nuo namo iki namo, o tam Izraelis neturi nei laiko, nei darbuotojų, sakė gynybos analizės bendrovės „Janes“ Artimųjų Rytų analitikas Elliotas Chapmanas.
Jungtinės Valstijos, bandydamos sutriuškinti „Al Qaedą“ ar Talibaną, pastebėjo, kad šios organizacijos paprastai vėl atsigauna, kai tik nutraukiamas ginkluotas spaudimas. Kova Gazos Ruože lyginama su kampanija, kuria prieš mažiau nei dešimtmetį iš „Islamo valstybės“ buvo siekiama atplėšti Mosulą Irake, tačiau esama reikšmingų skirtumų.
Visų pirma, „Hamas“ yra organiška Gazos Ruožui – ji išaugo iš nusivylimo, kad pagrindinės grupuotės atsisakė ginkluotos kovos prieš Izraelio okupaciją. „Hamas“ nepripažįsta Izraelio ir pagal savo steigiamąją chartiją yra įsipareigojusi jį sunaikinti.
Tikėtina, kad Izraelio karo mastas gali radikalizuoti naują kartą: Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol žuvo daugiau nei 20 000 Gazos gyventojų.
Kai kurie Gazos gyventojai keikia „Hamas“, net imasi tai daryti eteryje ar socialiniuose tinkluose, nors organizacija anksčiau represavo savo oponentus. Tačiau kiti Gazos gyventojai sako, kad vis dar palaiko „pasipriešinimą“, o „Hamas“ jau seniai pritraukia paramą teikdama tokias paslaugas kaip švietimo ir gydymo.
Neseniai Palestinos politikos ir apklausų tyrimų centro atlikta apklausa parodė, kad dauguma respondentų pritarė „Hamas“ išpuoliui prieš Izraelį. Apklausos duomenimis, nuo karo pradžios parama „Hamas“ Gazoje išaugo nuo 38 proc. iki 42 proc.
Ekspertai: galima tik sulaikyti „Hamas“
Ekspertų teigimu, geriausiu atveju Izraelis gali sulaikyti „Hamas“.
Tačiau net jei Izraeliui ir pavyktų išardyti grupuotę Gazoje, Vakarų Krante ir užsienyje, pavyzdžiui, Libane ir Turkijoje, vis dar yra jos padalinių, kurie gali ją atgaivinti.
„Tinkamas būdas apie tai galvoti – susilpninti organizaciją tiek, kad ji nebekeltų ilgalaikės grėsmės“, – sakė Marcas Polymeropoulos, į pensiją išėjęs CŽA pareigūnas, kuris specializavosi kovos su terorizmu Artimuosiuose Rytuose srityje.
„Negalima tiesiog laikytis strategijos visus išžudyti, – pridūrė jis. – Reikia numatyti scenarijų „diena po“.
