Kiekvieną savaitę pasirodo pranešimų apie naujus Ukrainos pajėgų smūgius naftos pramonės infrastruktūros taikiniams, amunicijos sandėliams bei valdymo centrams net tolimiausiuose Rusijos regionuose. Kyjivas vienu metu į taikinius paleidžia dešimtis dronų.
Pasak straipsnio, Ukrainos įmonės per mėnesį pagamina šimtus ginkluotų vienkartinių atakos bepiločių orlaivių, kurių gamyba kainuoja tik nedidelę dalį to, kiek kainuoja pagaminti panašų bepilotį orlaivį Vakaruose.
Viena bendrovė BBC žurnalistams teigė, kad ši technologija jau dabar daro neproporcingai didelį poveikį Rusijos karo ekonomikai palyginti nedidelėmis sąnaudomis.
Tarp BBC pašnekovų buvo vienas didžiausių Ukrainos vienkartinių atakos dronų gamintojų, taip pat didžiųjų duomenų bendrovė, kuri padėjo Ukrainai sukurti programinę įrangą šiems smūgiams vykdyti.
Dronus gaminančios bendrovės „Terminal Autonomy“ įkūrėjas Francisco Serra-Martinsas įvertino, kad tokia strategija jau dabar kelia didelių dilemų Maskvai. Jis tiki, kad papildomos investicijos pakreips karo eigą Ukrainos naudai.
Prieš aštuoniolika mėnesių jo įkurta bendrovė net neegzistavo. Dabar ji per mėnesį pagamina daugiau kaip šimtą tolimojo nuotolio dronų AQ400 „Scythe“, kurių veikimo nuotolis siekia 750 km.
Įmonė taip pat per mėnesį pagamina šimtus trumpesnio nuotolio dronų AQ100 „Bayonet“, kurie gali nuskristi kelis šimtus kilometrų. Dronai gaminami iš medžio ir surenkami buvusiuose baldų fabrikuose Ukrainoje.
Buvęs Australijos karališkosios armijos inžinierius F.Serra-Martinsas kartu su savo bičiuliu ukrainiečiu įsteigė įmonę, kurią remia Jungtinių Valstijų finansai. Tai viena iš mažiausiai trijų bendrovių, šiuo metu Ukrainoje plačiu mastu gaminančių dronus.
Savo dronus jis apibūdina kaip „iš esmės skraidančius baldus – mes juos surenkame kaip IKEA.
Fiuzeliažui sukonstruoti prireikia maždaug valandos, o pusę to laiko užtrunka įdėti į jį „smegenis“ – elektroniką, variklį ir sprogmenis.
Bendrovės dronas „Bayonet“ kainuoja kelis tūkstančius dolerių. Tuo tarpu jį numušti skirta Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketa gali kainuoti daugiau nei 1 mln. dolerių.
JAV duomenų analizės bendrovė „Palantir“ buvo viena pirmųjų Vakarų technologijų bendrovių, padėjusių Ukrainos karo veiksmams. Ji pradėjo nuo programinės įrangos, skirtos artilerijos smūgių greičiui ir tikslumui pagerinti, tiekimo. Dabar ji suteikė Ukrainai naujų priemonių tolimiems dronų smūgiams planuoti.
Inžinieriai, bendradarbiaudami su kolegomis iš Ukrainos, sukūrė programą, skirtą geriausiems taikinio pasiekimo būdams generuoti ir žemėlapiui sudaryti.
Bendrovė „Palantir“ aiškiai deklaruoja, kad ji nedalyvauja misijose, tačiau padėjo apmokyti daugiau kaip 1 000 ukrainiečių, kaip naudotis jos programine įranga.
BBC pamatė, kaip veikia ši technologija: naudodamasi duomenų srautais, ji gali sudaryti Rusijos priešlėktuvinės gynybos, radarų ir elektroninių trukdžių žemėlapį. Galutinis produktas panašus į topografinę schemą.
Kuo griežtesni kontūrai, tuo stipresnė priešlėktuvinė gynyba. Ukraina, naudodamasi komercinių palydovų nuotraukomis ir signalų žvalgybos duomenimis, jau nustatė jų buvimo vietas.
Louis Mosley iš „Palantir“ bendrovės teigė, kad programa padeda Ukrainai apeiti Rusijos elektroninio karo ir oro gynybos sistemas ir pasiekti savo tikslą.
„Supratimas ir vizualizavimas, kaip tai atrodo visoje mūšio erdvėje, yra labai svarbus šių misijų optimizavimui“, – pabrėžė jis.
Tolimųjų bepiločių orlaivių smūgių vykdymą koordinuoja slaptai dirbančios Ukrainos žvalgybos agentūros. Tačiau BBC iš kitų šaltinių sužinojo apie kai kurias detales.
Vienos misijos metu gali būti paleista daugybė bepiločių orlaivių – iki 60 į vieną taikinį.
Išpuoliai dažniausiai vykdomi naktį. Dauguma dronų numušami. Tik 10 proc. jų gali pasiekti taikinį. Kai kuriuos dronus pakeliui numuša net draugiška ugnis – Ukrainos priešlėktuvinė gynyba.
Ukrainai teko rasti būdų, kaip apeiti Rusijos elektroninio trukdymo technologijas. „Terminal Autonomy“ „Scythe“ dronas naudoja vizualinį padėties nustatymą – navigaciją pagal kursą ir vietovės apžiūrą atlieka dirbtinis intelektas. Jame nedalyvauja joks pilotas.
Tuo tarpu „Palantir“ programinė įranga nubraižo geriausius maršrutus. F.Serra-Martinsas sakė, kad paleidžiant daug dronų svarbiausia priblokšti ir išsekinti Rusijos oro gynybą. Taip pat svarbu ir tai, kad bepiločiai orlaiviai būtų pigesni už juos numušti bandančias raketas arba taikinius, į kuriuos jie bando pataikyti.
Profesorius Justinas Bronkas iš Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) pažymėjo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos kelia dilemų Maskvai. Nors Rusija turi daug priešlėktuvinės gynybos priemonių, ji vis tiek negali visko apsaugoti.
Profesoriaus teigimu, Ukrainos tolimojo nuotolio smūgiai rodo paprastiems rusams, kad „valstybė negali jų visiškai apginti ir kad Rusija yra pažeidžiama“.
Ukrainos bepiločiai lėktuvai buvo pastebėti už daugiau nei 1 000 km Rusijos teritorijoje. Jie ne kartą buvo numušti virš Maskvos.
J.Bronkas teigė, kad Rusijos karinės oro bazės iki šiol buvo vienintelis veiksmingas atsakas į Rusijos naudojamas sklendžiančias bombas.
Tai privertė Rusiją perkelti lėktuvus į toliau esančias bazes ir sumažinti atakų dažnumą. Palydovinėse nuotraukose matyti, kaip Ukrainos bepiločiai lėktuvai sėkmingai apgadino angarus jos Marinovkos oro bazėje.
„Ukraina akivaizdžiai mano, kad, pasitelkusi Vakarų šalyse pagamintus tolimojo nuotolio ginklus, galėtų padaryti dar daugiau. Tačiau iki šiol sąjungininkai atmetė Kyjivo prašymus“, – išskyrė BBC.
Eskalacijos baimė stabdo partnerius Vakaruose, tačiau tai netapo kliūtimi bendrovėms ir finansų sektoriui užtikrinti pagalbą Ukrainai.
-
Karas Ukrainoje. Švedijos ministras: Rusija nori mus priversti tikėti, kad yra daug stipresnė, nei yra iš tikrųjų
-
Baltarusių galvos skausmas: puolė numušinėti į šalį įskridusį rusų „Shahed“ droną
-
„Pirmiausia tyliai užkalbinkite, o tik tada artinkitės“: iš karo grįžusių rusų žmonoms pateiktos bendravimo su vyrais taisyklės
Ukrainai vis dar daugiausia tenka pasikliauti savo pačios pastangomis, įsitikinus, kad karo perkėlimas į Rusiją yra raktas į pergalę šiame kare.
F.Serra-Martinsas taip pat mano, kad Vakarų gamintojai vis dar yra „apgailėtinai nepasirengę“ kovoti didelio intensyvumo kare – gamina kur kas mažiau tolimojo nuotolio ginklų, o jų kaina daug didesnė. Jo teigimu, tai, ko dabar iš tikrųjų reikia Ukrainai, „yra pakankamai daug gerų sistemų“.
Nepaisydama Vakarų nuogąstavimų, Ukraina planuoja intensyvinti atakas prieš Rusiją. F.Serra-Martinsas reziumavo „Tai, ką matote dabar, yra lyg niekas, palyginti su tuo, ką pamatysite iki metų pabaigos“.
