Reportažu Rusijos, kuri yra pagrindinė cheminius ginklus prieš civilius naudojančio Sirijos režimo sąjungininkė, propagandininkai siekė įrodyti, kad autentiški vaizdo įrašai, padaryti balandžio 7 dieną iškart po cheminės atakos, buvo suklastoti.
Vaizdo siužetas Maskvos dezinformacijos mašinoje buvo toks svarbus sraigtas, kad Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose (JT) Vasilijus Nebenzia net ketina parodyti jį JT Saugumo Taryboje.
Tačiau reportažas, panašus į dar vieną siužetą, kuriame, kaip paaiškėjo, cheminės atakos suklastojimą „įrodė“ medžiaga iš vieno dokumentinio filmo kūrimo užkulisių, buvo toli gražu ne autentiškas.
Analitikai neabejoja, kad sirui berniukui, kuris reportaže vadinamas Hassanu Diabu, ir jo giminaičiams buvo grasinama ir prisakyta sakyti konkrečius dalykus.
Garsaus propagandininko kūrinys
Berniuko vaidmuo nustatant, ar cheminė ataka iš tikrųjų buvo surengta, be abejo, labai svarbus. Opozicijos aktyvistų išplatintame vaizdo įraše plaunamas būtent šio mažojo siro kūnas po įtariamos atakos Dumoje.
Tačiau šio miesto kontrolę jau kitą dieną, balandžio 8-ąją, perėmė Sirijos režimo pajėgos, o kartu su jomis Dumoje ėmė šeimininkauti Rusijos karo policija.
Galbūt ir nenuostabu, kad berniuką, matomą, daugelio specialistų teigimu, nesuklastotame įraše, greitai surado „Rossija-24“ korespondentas Jevgenijus Podubnas – jau senokai pagarsėjęs rusų propagandininkas, rengęs didvyriškus reportažus apie „sukilimą“ Donbase.
J.Podubnas mikliai surengė reportažą, kuriame aiškino, kad H.Diabą privertė suvaidinti skausmą – esą pasidarbavo Kremliaus jau seniai šmeižiama civilių gelbėtojų organizacija „Baltieji šalmai“.
Siužetas, kuriuo buvo paaiškinta, kad ši organizacija taip paskatino Vakarų raketų smūgius Sirijai, netrukus atsidūrė ir garsiojoje Dmitrijaus Kiseliovo laidoje „Vesti nedeli“.
J.Podubno produktą iškart ėmė reklamuoti Rusijos diplomatai. Jį į užsienio kalbas išsivertė Kremliaus finansuojami RT kanalai, po socialinius tinklus paskleidė dar viena vyriausybės kontroliuojama paskyra „In the Now“.
Kaltinimus, kad berniuku buvo pasinaudota kuriant „melagingas naujienas“ apie cheminę ataką, greitai pasičiupo ir pamiršusios kritiškumą pakartojo Vakarų žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje nemokamai platinamas laikraštis „Metro“.
„Rossija-24“ transliuojama propaganda matoma ir žiūrovams Lietuvoje – tiems, kurie turi įsivedę kabelinę ar skaitmeninę televiziją.
„Jokio spaudimo“
Kaip pastebi „The Intercept“, visa ši žiniasklaida, regis, neprisimena, kad Sirijos režimo pareigūnai nuo pat pirmųjų protestų 2011-aisiais, skelbia, jog visi vyriausybės pajėgų smurto įrodymai tiesiog negali būti nesuklastoti.
2011 metais Sirijos prezidento Basharo al Assado patarėja Bouthaina Shaaban ėmė pamokslauti BBC žurnalistei Linai Sinjab – esą nėra čia ko žvalgytis po „YouTube“, nes patikimą informaciją skelbia tik valstybinė Sirijos žiniasklaida.
„Kadangi tai vyksta Sirijoje, tik Sirijos televizija skelbia teisybę – niekas kitas“, – tikino B.Shaaban.
Grįžtant prie įtariamos atakos Dumoje, Rusijos gynybos ministerija netrukus po miesto atsiėmimo paskelbė dviejų Dumos medikų apklausos vaizdo įrašą.
Gydytojai teigė, kad į kliniką cheminės atakos naktį pristatyti nukentėjusieji iš tiesų turėjo problemų tik dėl kvėpavimo, o jokių cheminių medžiagų nebuvo aptikta – esą vandenį ant jų pylė opozicijos aktyvistai, kurie norėjo sukurti įspūdį, kad buvo panaudotas cheminis ginklas.
Tačiau iš Dumos pabėgti suspėję tų pačių medikų kolegos „The Guardian“ atskleidė, kad gydytojai, pasilikę Dumoje, sulaukė grasinimų: arba sakykite, kad vaizdo įrašai ir nuotraukos suklastotos, arba bus blogai.
Paklaustas, ar 11-mečiui H.Diabui ir įraše taip pat matomam jo tėvui irgi buvo grasinama (verta dar kartą priminti, kad Dumą jau kontroliavo Sirijos režimo ir Rusijos pareigūnai), J.Podubnas nukirto: „Galiu garantuoti, kad interviu buvo padarytas be jokio spaudimo vaikui ir jo tėvui.“
„Rossija-24“ korespondentas taip pat tikino, kad su berniuku jį supažindino ne Rusijos „taikdariai“, o šaltiniai Dumos ligoninėje.
Tačiau atidūs internautai greitai išsiaiškino, kad J.Podubnas, kaip ir visa televizija „Rossija-24“ begėdiškai meluoja.
Paprašytas paaiškinti, iš kur reportaže atsirado trys uniformuoti vyrai, kurie matomi tolumoje reportažo pradžioje, J.Podubnas pripažino, kad jie – rusai patarėjai, šiuo metu registruojantys Dumos civilius gyventojus. Bet jis tvirtino, kad vyrai tiesiog pro šalį ėjo į „vietinę kavinę“.
J.Podubnas prispaustas taip pat pripažino, kad interviu su berniuku ir jo tėvu buvo įrašytas ne Dumoje, o Damaske, prie viešbučio „Dama Rose“.
Ar filmuota Sirijos armijos karininkų klubo, kuris yra prie pat viešbučio, teritorijoje? Anot J.Podubno, ne. Bet tai melas – internautams tereikėjo išanalizuoti reportaže matomo pastato vaizdą ir palyginti jį su jau anksčiau internete skelbtomis nuotraukomis.
Dabar beveik neabejojama, kad pokalbis su berniuku ir jo tėvu buvo nufilmuoti Sirijos režimo karinio objekto teritorijoje.
Reportažo pradžioje tėvas ir sūnus eina palei gerai prižiūrimą pastatą. Prie jo driekiasi ryškios šaligatvio plytelės, o įėjimas – arkos formos.
Tviteryje paskyras turintys sirai, gerai pažįstantys Damaską, iškart paskelbė, kad šis pastatas yra Sirijos arabų armijos karininkų klubas. Dar ir dabar Sirijos gynybos ministerijos tinklalapyje skelbiama pastato nuotrauka, padaryta prie paradinio įėjimo.
Įžiūrėti arką įmanoma ir nuotraukoje iš pastato vidaus. Ją vienas siras tinklaraštininkas aptiko Damasko architektų bendrovės, kuri buvo pasamdyta klubo atnaujinimui, tinklalapyje.
Jau minėta BBC žurnalistė L.Sinjab, šiai istorijai iškilus į viešumą, neatsitiktinai pastebėjo: „Žmonės, atsidūrę režimo kontroliuojamose teritorijose, kuriose dirba Rusijos kanalai, negali nekartoti vyriausybės linijos.“
