„Pažiūrėkite į karines pratybas ir jų retoriką, atrodo, kad jie ruošiasi pradėti karą prieš Taivaną“, – pareiškė Josephas Wu.
„Taivano vyriausybė į Kinijos karinę grėsmę žiūri kaip į kažką, su kuo negalima sutikti, ir mes ją smerkiame“, – pridūrė ministras.
Paklaustas, ar Taivanas numano galimų Kinijos karinių veiksmų laiką, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Xi Jinpingas nurodė savo kariuomenei būti pasirengusiai iki 2027 m., Josepahas Wu išreiškė pasitikėjimą Taivano pasirengimu.
„Kinijos vadovai dukart pagalvos prieš nuspręsdami panaudoti jėgą prieš Taivaną. Ir nesvarbu, ar tai bus 2025 m., ar 2027 m., ar dar vėliau, Taivanas tiesiog turi būti pasiruošęs“, – teigė jis.
Atrodo, kad per paskutines pratybas Kinijos karinis jūrų laivynas pirmą kartą imitavo lėktuvnešio bazėje esančių karo lėktuvų smūgius Taivanui.
Pekinas pratybas pradėjo šeštadienį, praėjus dienai po to, kai Taivano Prezidentė Tsai Ing-wen grįžo iš 10 dienų vizito Centrinėje Amerikoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur susitiko su JAV Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy ir kitais JAV įstatymų leidėjais.
Pekinas šias pratybas apibūdino kaip „rimtą įspėjimą dėl Taivano separatistų pajėgų sąmokslo su išorės jėgomis ir būtiną žingsnį siekiant apginti nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Paklaustas, ar tokie vizito nuostoliai nėra per dideli, Josephas Wu tvirtino, kad Kinija neturi teisės nurodinėti Taivanui, kaip tvarkyti savo politiką.
„Kinija negali diktuoti, kaip Taivanas susiranda draugų. Ir Kinija negali diktuoti mūsų draugams, kaip išreikšti paramą Taivanui“.
Panašias didelio masto karines pratybas aplink Taivaną Pekinas surengė praėjusių metų rugpjūtį, po to, kai saloje apsilankė tuometinė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.
Tų pratybų metu buvo vykdomi Kinijos raketų paleidimai virš salos, ko per dabartines pratybas nebuvo pastebėta.
Nustatė neskraidymo zoną
Pekinui užbaigus tris dienas trukusias didžiulio masto karines pratybas, trečiadienį Taivano susisiekimo ministerija paskelbė, kad Kinija dėl „veiklos kosmose“ ateinančiam sekmadieniui trumpam nustatė neskraidymo zoną į šiaurę nuo salos.
Neskraidymo zona neatrodo susijusi su šiomis pratybomis. Taivaniečių Susisiekimo ministerija nurodė, jog Kinija suvaržymus įveda „daugelio tarptautinių maršrutų susiliejimo rajonuose, kad apribotų skrydžius dėl „veiklos kosmose“.
Japonijos vyriausybės atstovas anksčiau taip pat sakė, kad jo vyriausybei buvo pranešta apie tris dienas nuo balandžio 16-osios iki 18-osios galiosiančią neskraidymo zoną.
„Taivano gynyba yra mūsų pačių atsakomybė“
Taivanas ir Kinija yra valdomi atskirai nuo daugiau kaip prieš septynis dešimtmečius pasibaigusio pilietinio karo, per kurį pralaimėję nacionalistai pabėgo į Taipėjų.
Dešimtajame dešimtmetyje Taivanas perėjo nuo autoritarinio valdymo prie demokratijos ir dabar JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Freedom House“ jį priskiria prie laisviausių Azijos jurisdikcijų.
Tačiau Kinijos valdančioji Komunistų partija teigia, kad ši savivaldi sala yra jos teritorija, o pastaraisiais metais, stiprėjant jo valdžiai, Kinijos lyderis Xi Jinpingas aiškiai išreiškė savo ambicijas „susijungti“ su sala – jei reikės, jėga.
Kinijos pratybos taip pat sutapo su Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono valstybiniu vizitu, kurį šalies lyderis pasveikino Pekine.
Po susitikimo E.Macronas, regis, suabejojo, ar Prancūzija turėtų įsitraukti į Taivano krizę, ir žurnalistams sakė, kad „blogiausia būtų manyti, jog mes, europiečiai, turime tapti šios temos sekėjais ir prisitaikyti prie amerikietiško ritmo arba Kinijos perdėtos reakcijos“.
Vėliau Prancūzijos pareigūnai teigė, kad jo komentarai buvo neteisingai interpretuoti. Josephas Wu pripažino CNN, kad Taibėjus taip pat prašė Prancūzijos paaiškinimo.
„Mes vis dar bandome per Prancūzijos vyriausybę išsiaiškinti, ką jis pasakė ir ką tai reiškia“, – teigė ministras, nors pažymėjo, kad Prancūzijos vyriausybė rodo paramą Taivanui.
Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano, prezidentas Joe Bidenas yra sakęs, kad JAV gintų salą karinėmis priemonėmis, jei Kinija ją užpultų, nors administracijos pareigūnai tvirtino, kad JAV ir toliau oficialiai laikosi „vienos Kinijos“ politikos.
Pagal Taivano santykių aktą JAV yra teisiškai įpareigotos aprūpinti Taivaną gynybine ginkluote, tačiau pareigūnai paprastai sąmoningai nesako, ar JAV gintų Taivaną, jei Kinija bandytų jį užpulti.
Nors Josephas Wu yra ne kartą pabrėžęs, kad „Taivano gynyba yra mūsų pačių atsakomybė“, jis pažymėjo, kad, atsižvelgiant į santykius su sąjungininkais regione, „atrodo, kad Jungtinės Valstijos kaip niekada ryžtingai siekia sukurti situaciją, (kad) Kinija žinotų, jog jos karinis puolimas prieš Taivaną bus susijęs su didelėmis išlaidomis. Ir mes vertiname Jungtines Valstijas už tai, kad jos laikosi tokios pozicijos“.