„Kariuomenei dabartinė padėtis yra niūriausia per daugiau kaip 40 metų, nuo tada, kai pradėjau savo tarnybą“, – parlamente kalbėjo Chiu Kuo-chengas.
Nuo penktadienio, kai Kinija minėjo savo nacionalinę dieną, Taivano oro gynybos zoną pažeidė apie 150 jos karo lėktuvų.
Šie manevrai išprovokavo Vašingtono kritiką, o taivaniečių prezidentė Tsai Ing-wen antradienį paskelbtame straipsnyje įspėjo, kad salos lauktų „katastrofiškos pasekmės“, jei jos kontrolę perimtų Pekinas.
23 mln. gyventojų turinti sala nuolat baiminasi potencialios Pekino pajėgų invazijos. Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.
Prezidentas Xi Jinpingas, kartą pasakęs, kad Taivano susigrąžinimas yra „neišvengiamas“, taip pat pavadino dvišalius ryšius „prastais“ praėjusią savaitę išsiųstame laiške neseniai išrinktam Taivano pagrindiniam opozicijos lyderiui.
Chiu Kuo-chengas perspėjo, kad net „menkas neatsargumas“ ar „klaidingas apskaičiavimas“ gali sukelti „krizę“ Taivano sąsiauryje. Ministras taip pat perspėjo, jog 2025 metais Pekinas bus pasiruošęs pradėti plataus masto puolimą.
„Dabar jis yra pajėgus, bet turi apskaičiuoti, kiek jam teks sumokėti ir kokio rezultato jis nori pasiekti. Po 2025 metų išlaidos ir nuostoliai bus sumažinti iki minimumo“, – nedetalizuodamas pareiškė Chiu Kuo-chengas.
Kinija sustiprino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą salai, kai jos prezidente 2016 metais buvo išrinkta Tsai Ing-wen, laikantį Taivaną „jau nepriklausomu“ ir atsisakanti pripažinti jį „vienos Kinijos“ dalimi.
Antradienį paskelbtame straipsnyje Tsai Ing-wen parašė, kad Taibėjus tikisi taikiai sugyventi su Kinija, tačiau „jei kils grėsmė demokratijai ir gyvenimo būdui, Taivanas padarys viską, kad apsigintų“.
Taivaniečių vyriausybė pirmadienį paragino Pekiną atsisakyti „neatsakingų provokuojančių veiksmų“, kai į ADIZ įskrido rekordiškai daug – 56 – kinų kariniai lėktuvai, tarp kurių buvo bombonešių, galinčių nešti branduolinius ginklus.
ADIZ nėra Taivano teritorinė oro erdvė ir apima gerokai didesnę teritoriją, iš dalies persidengiančią su pačios Kinijos oro gynybos atpažinimo zona, ir netgi dalį žemyninės Kinijos.
Pernai kinų kariniai lėktuvai Taivano gynybinę erdvę pažeidė rekordiškai daug kartų – 380, o per šių metų pirmuosius devynis mėnesius dar daugiau – jau per 600 kartų.
