Pastarosiomis savaitėmis Gazos Ruožo ir Izraelio pasienyje vykusios demonstracijos, peraugdavusios į susirėmimus, vadinamos „Žemės dienos protestais“ arba „Susigrąžinimo maršu“.
Kovo 30 dieną prasidėję neramumai kulminaciją pasiekė gegužės 14 d., kai Jeruzalėje buvo atidaryta JAV ambasada. Taip viena galingiausių valstybių Izraelio sostine pripažino Jeruzalę – miestą, dėl kurio jau daug metų nesutaria žydai ir palestiniečiai.
Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad neramumų metu žuvo 58 palestiniečiai, įskaitant aštuonis jaunesnius nei 16 metų vaikus.
Portalas „Honest Reporting“ siūlo atkreipti dėmesį į itin dažnai žiniasklaidoje sklandančius mitus apie Gazos Ruožo ir Izraelio gynybos pajėgų (IDF) susirėmimus.
Mitas nr. 1: tai – taikus protestas arba maršas
Faktas: Nepaisant oficialių pavadinimų, įvykius Izraelio ir Gazos Ruožo pasienyje sunku pavadinti taikiais „protestais“ ar „maršais“. Greičiau tai – riaušės, kadangi jų dalyviai užfiksuoti deginantys padangas ir į Izraelio karius mėtantys akmenis bei Molotovo kokteilius.
Be to, nustatyta, kad kovo 30 dienos riaušių dalyviai pradėjo šaudyti į IDF karius. Remiantis Izraelio įstatymais, šaudymas į karius laikomas „karo aktu“.
Tiek kovo 30 d., tiek gegužės 4 d., prisidengę nuo deginamų padangų kylančiais dūmais, ginkluotų teroristinių organizacijų nariai bandė prasiveržti pro sieną. Įstatymas tai apibrėžia kaip „bandymą infiltruotis“.
„Honest reporting“ ragina įsivaizduoti, kaip JAV ar bet kuri Europos valstybė reaguotų į tokį smurtą palei jų sienas arba į jų karius nukreiptą ugnį.
Mitas nr. 2: Izraelis žudo taikius piliečius
Faktas: kovo 30 d. vykusių riaušių metu, kuriose dalyvavo 30 tūkst. žmonių, žuvo 18 asmenų. Mažiausiai dešimt jų – aktyvūs „Hamas“, „Global Jihad“ ir „Al Aqsa kankinių brigados“ kovotojai.
Visas šias organizacijas JAV ir Europos Sąjunga (ES) laiko teroristinėmis.
IDF savo tviterio paskyroje pasidalino informacija apie nukautus teroristinių organizacijų kovotojus:
Pati grupuotė „Hamas“ pripažino, kad kovo 30 d. žuvo penki organizacijai priklausantys asmenys.
Kol kas nėra duomenų apie gegužės 14 d. žuvusius teroristinių organizacijų atstovus.
Mitas nr. 3: Izraelis šaudo bėgantiems žmonėms į nugaras
Faktas: Informaciją apie žuvusiuosius ir sužeistuosius pasauliui praneša Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija, kurią visiškai kontroliuoja „Hamas“.
„Honest Reporting“ teigia, kad „Hamas“ pareiškimai turėtų būti vertinami taip pat, kaip ir „Islamo valstybės“ (IS): kiekvienas žurnalistas turėtų patikrinti šaltinio patikimumą.
Be to, po kiekvieno protesto internete pasklinda gerokai paredaguoti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Daugeliu atvejų žiūrovas nežino konteksto, pavyzdžiui, ką įrašuose užfiksuoti žmonės darė prieš pradedant juos filmuoti, arba kas vyksta aplink juos.
Mažiausiai viename vaizdo įraše užfiksuota, kaip palestinietis pašaunamas iš priešingos pusės, nei yra dislokuoti IDF kariai. Galima numanyti, kad ši scena buvo surežisuota.
Aišku, jokiu būdu negalima teigti, kad visi vaizdo įrašai surežisuoti. Vis dėlto vaizdo medžiaga iš įvykio vietos turėtų būti itin kruopščiai patikrinama.
Mitas nr. 4: „Žemės dienos“ protestai – už taikų sugyvenimą
Faktas: Šiais protestais siekiama, kad visas Izraelis būtų „sugrąžintas“ palestiniečiams. Tai kovo pabaigoje pabrėžė „Hamas“ lyderis Gazoje Yahya Sinwaras.
Y.Sinwaras: „Susigrąžinimo maršas“ dar kartą patvirtina, kad mūsų žmonės negali atsisakyti nė vieno Palestinos colio.“
„Susigrąžinimo maršas“ dar kartą patvirtina, kad mūsų žmonės negali atsisakyti nė vieno Palestinos colio“, – kalbėjo Y.Sinwaras.
Vadinasi, šiuose protestuose reikalaujama, kad būtų sunaikinta žydų valstybė.
Mitas nr. 5 : tai – spontaniški, piliečių inicijuoti įvykiai
Faktas: Izraelio gynybos ministerijos teigimu, „Hamas“ maišto organizavimui skyrė 15 mln. dolerių (12,5 mln. eurų). Nors „Hamas“ šių skaičių nepatvirtino, žinoma, kad organizacija į smurto propagavimą investuoja didžiules sumas.
Už šiuos pinigus į Gazos Ruožo ir Izraelio pasienį autobusais buvo nuvežti tūkstančiai civilių. Be to, „Hamas“ lėšomis kovotojai bando įvykdyti teroristinius išpuolius, prasiveržti pro sieną.
Kol „Hamas“ skiria milijonus eurų maišto organizavimui, Gazos Ruože trūksta esminės infrastruktūros, elektros, ligoninių, maisto.
Kodėl „Hamas“ gali skirti tiek daug lėšų maištui ir smurtui, kai tuo pat metu nepatenkinami pagrindiniai čia gyvenančių žmonių poreikiai?
Mitas nr. 6: Gazos pareigūnai pateikia patikimą informaciją
Faktas: Gazos Ruožo sveikatos apsaugos srityje dirbantys pareigūnai yra pavaldūs „Hamas“, todėl jų pateikiama informacija nebūtinai yra patikima. Vis dėlto daugelis žiniasklaidos priemonių nesivargina nepriklausomai patikrinti pateikiamų duomenų tikslumo.
Be to, neaišku, kaip būtent nukentėjo į statistiką įtraukti asmenys: galbūt juos ištiko šokas, galbūt jie įkvėpė dūmų ar ašarinių dujų, o gal tiesiog nusibrozdino kelį. „Hamas“ viešųjų ryšių tikslais reikalingas kuo didesnis nukentėjusiųjų skaičius.
Mitas nr. 7: konfliktas vyksta tarp IDF ir palestiniečių civilių
Faktas: Izraelis ne kartą pabrėžė kovojantis ne su Gazos Ruože gyvenančiais palestiniečiais, o „Hamas“ ir kitomis su terorizmu siejamomis organizacijomis, vykdančiomis išpuolius prieš Izraelį.
Pavyzdžiui, IDF tikina, kad „Hamas“ neramumų metu kirsti sieną su Izraeliu pasiuntė septynerių metų mergaitę, kurią paliko susišaudymo vietoje: greičiausiai tam, kad ji būtų nužudyta, o jos mirtis pasitarnautų propagandiniais tikslais.
