Tačiau nustojus lyti ir įsteigus operatyvinę bazę giliai urvuose, atsirado vilčių, kad vaikai ir jų treneris, kurie Tam Luango komplekse šiaurinėje Čiang Rajaus provincijoje dingo praėjusios savaitės šeštadienį, netrukus bus surasti.
„Šiandien turime skubėti pas vaikus. Nesustosime, kol jų nesurasime“, – prie urvo žurnalistams sakė Tailando karinio jūrų laivyno aukšto rango vadas, kontradmirolas Apakornas Yookongkaewas.
Gelbėtojai prie sienų kaupia deguonies balionus ir apšvietimo priemones. Jie nori pasiekti Pataja Biču vadinamą kamerą, kurioje, kaip manoma, galėjo pasislėpti dingusi grupė.
Įkurta bazė taip pat padėtų gelbėtojams išvesti berniukus ir tuojau pat duoti jiems maisto bei suteikti medicininę pagalbą.
Optimistinės gaidelės nuskambėjo po savaitę šį rajoną prie Mianmaro ir Laoso sienų merkusių liūčių, kurios trukdė judėti toliau į 10 km ilgio Tam Luango atšakas.
„Aš jų pasiilgau“
Vaikų paieškos prikaustė šalies ir pasaulio dėmesį. Užsienio ekspertų komandos iš Australijos, Anglijos, Japonijos ir Kinijos, taip pat daugiau kaip 30 JAV kariškių, atvyko į atokų kalnų rajoną padėti maždaug tūkstančiui Tailando gelbėtojų.
Netoliese esančiame kaime buvo įrengti dideli siurbliai vandeniui iš urvo pumpuoti.
Pareigūnai sako, kad berniukai gerai žinojo urvus ir anksčiau ten daug kartų lankėsi, tad galbūt galėjo rasti priebėgą aukščiau potvynio vandenų.
Anksčiau šią savaitę gelbėtojai rado jų pėdsakų ir rankų atspaudų kameroje, esančioje toliau tos vietos, kur jie paliko savo sportbačius, kuprines ir dviračius.
Giminaičiai ir draugai budi prie urvo ir meldžiasi už jų saugų sugrįžimą.
„Aš jų pasiilgau, – sakė vieno dingusiojo draugas, 15-metis Thananchai Saengtanas. – Noriu, kad jie sugrįžtų ir mes vėl galėtume kartu žaisti futbolą.“
