Tokį žingsnį žengta, Honkongui ir Makao anksčiau uždarius savo prekybos biurus Taibėjuje, o Pekinui stengiantis sustiprinti diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui.
Anot taivaniečių Žemyninių reikalų tarybos (MAC), Honkongo vyriausybė pareikalavo, kad prekybos biuro darbuotojai pasirašytų „pasižadėjimą dėl vienos Kinijos“, palankų Pekino požiūriui, kad salos kontrolė turi priklausyti jam.
Taivano dabartinė demokratiškai išrinkta vyriausybė laiko salą de facto suverenią valstybe.
„Kinija ir Honkongo vyriausybė pasinaudoja „pasižadėjimu dėl vienos Kinijos“, kad sudarytų kliūčių ir paveiktų personalo rotaciją bei įprastą veiklą mūsų biure Honkonge“, – sekmadienį pareiškė MAC.
„Griežtai atmetame neracionalų politinį spaudimą verčiant mūsų darbuotojus pasirašyti „pasižadėjimą dėl vienos Kinijos“ ir šiuo atveju smerkiame Kinijos bei Honkongo valdžios institucijas“, – pridūrė Taryba.
Septyni darbuotojai sekmadienį išskrido iš Honkongo, patvirtino MAC vadovo pavaduotojas Chiu Chui-chengas.
Biure liko dirbti tik vienas Taivano pilietis, nors jo viza baigs galioti ateinantį mėnesį. Vėliau institucijoje dirbs tik vietos personalas.
Pasak Chiu Chui-chengo, dokumentas, kurį reikalavo pasirašyti tarptautinio finansų centro valdžia, taip pat apėmė pasižadėjimą „nesikišti į Honkongo reikalus, taip pat nedaryti ir nesakyti nieko, kas pakirstų Honkongo stabilumą ir klestėjimą ar sudarytų keblumų Honkongo vyriausybei“.
Taivanas yra svarbus prekybos partneris tiek Kinijai ir Honkongui, tačiau jų santykiai sparčiai prastėja.
Praėjusį mėnesį Honkongas sustabdė savo prekybos biuro veiklą Taivane.
Miestas apkaltino Taivaną „šiurkščiu kišimusi“ į vidaus reikalus ir „nepataisomos žalos“ padarymu ryšiams.
Makao trečiadienį pasekė Honkongo pavyzdžiu ir uždarė savo biurą, teigdamas, kad darbuotojai susidūrė su problemomis gaunant vizas.
Tiek Honkongas, tiek Makao yra pusiau autonominiai miestai, tačiau Pekinas kuruoja jų užsienio politiką ir stiprina tiesioginį valdymą abiejose buvusiose kolonijose.
Kinija paskatino įsteigti prekybos biurus, kai santykiai buvo šiltesni.
Tačiau kai 2016 metais Taivano prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, Pekinas nutraukė oficialius kontaktus ir sustiprino ekonominį, karinį bei diplomatinį spaudimą šiai salai.
Tsai Ing-wen reiškia tvirtą paramą demokratiniams principams ir tyliai padėjo pabėgti nuo persekiojimo kai kuriems honkongiečiams, kai Pekinas ėmėsi griežtomis priemonėmis slopinti nepritariančius balsus ir kitokią nuomonę šiame tarptautiniame finansų centre po 2019 metais jį purčiusių didžiulio masto prodemokratinių protestų.
Honkongas laiko tokią politiką „kišimusi“ į jo reikalus.
