Vienbalsiai priimtas Nacionalinės komunikacijų komisijos (NKK) sprendimas dėl CTi žymi pirmą kartą, kai komisija neišduoda licencijos kokiai nors naujienų televizijai.
Reguliuotojai nusitaikė į svarbų televizijos akcininką, milijardierių Tsai Eng-mengą, kuris vadovauja maisto kompanijai „Want Want“ ir daug investuoja Kinijoje.
Anksčiau jis buvo kritikuojamas dėl atvirai demonstruojamų prokiniškų pažiūrų ir to, kad primesdavo savo politines preferencijas jam priklausančioms žiniasklaidos priemonėms.
NKK apkaltino Tsai Eng-mengą tiesioginiu ir netiesioginiu kišimusi į CTi rengiamas naujienas.
„Tuo visiems konglomeratams, norintiems nusipirkti žiniasklaidos, pasakoma gerbti žurnalistų profesionalumą ir nepriklausomybę,... išlaikyti deramą atstumą“, – po priimto sprendimo žurnalistams sakė NKK pirmininkas Chen Yaw-shyangas.
Kitaip nei autoritarinėje Kinijoje, kur valstybinė žiniasklaida smarkiai cenzūruojama, demokratinio Taivano žiniasklaida yra gyvybinga ir laisva.
Daugelis iš didžiųjų žiniasklaidos priemonių neslepia partinio šališkumo ir palaiko Pekinui palankius politikus arba jų oponentus.
Taivanas yra savarankiškas, bet Kinija laiko jį savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi vieną dieną jį susigrąžinti.
Pekinas atvirai remia politikus ir partijas, pritariančius glaudesniems ryšiams su Kinija, ir peikia dabartinę Taivano prezidentę Tsai Ing-wen, nes ji salą laiko suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Neteisingi pranešimai
Tsai Ing-wen valdančioji Demokratinė pažangos partija (DPP) sakė gerbianti NKK sprendimą, tačiau opozicinė Kuomintango (Gomindano, KMT) partija, pritarianti glaudesniems ryšiams su Pekinu, jį griežtai sukritikavo.
„Absoliučiai ir visiškai veidmainiška vyriausybėms spaudos laisvę prisiminti tik tada, kai tai atitinka jų darbotvarkę“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė KMT pirmininkas Johnny Chiangas.
Nevyriausybinė organizacija „Žurnalistai be sienų“ (RSF) paskelbė remianti Taivano sprendimą ir pareiškė, kad „spaudos laisvė nereiškia reguliavimo nebuvimo“.
RSF paragino NKK paskelbti visus išnagrinėtus įrodymus ir ateityje taikyti tuos pačius standartus per visus licencijų persvarstymus nepriklausomai nuo žiniasklaidos priemonių politinės orientacijos.
CTi pasmerkė NKK sprendimą ir savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“ parašė: „Spaudos laisvė mirė.“ Televizija pridūrė, kad skųs sprendimą.
NKK teigimu, dėl CTi pastaraisiais metais gauta daugiausiai visuomenės skundų. Reguliuotojai televizijai skyrė 23 baudas, dažnai – dėl prastai pagrįstų ar neteisingų pranešimų.
Viename neteisingame pranešime buvo sakoma, kad vietos ūkininkai pernai turėjo išmesti daugybę greipfrutų, nes pablogėjus santykiams su Pekinu negalėjo parduoti produkcijos į žemyninę Kiniją.
Kai kurie analitikai ir DPP parlamentarai taip pat kaltino CTi skleidžiant dezinformaciją ir siekiant pakurstyti antivyriausybines nuotaikas prieš sausį įvyksiančius prezidento rinkimus.
Prieš balsavimą pasirodė daug įtarimų dėl Kinijos šnipinėjimo ir įtakos operacijų, tad DPP dominuojamas parlamentas praėjusių metų pabaigoje priėmė „kovos su infiltracija įstatymą“.
Nuo 2016 metų, kai į valdžią atėjo Tsai Ing-wen, Pekinas didina karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui.
Tačiau ši griežta kampanija davė priešingą rezultatą, kai Tsai Ing-wen didele persvara buvo perrinkta antrai kadencijai.
