Taivanas pirmadienį pranešė apie planus kitąmet užsienyje įsteigti dar 25 mandarinų kalbos mokymo centrus.
Tokiu būdu Taivanas nori plėsti savo „švelniąją diplomatiją“, o tuo metu Kinijos kultūros institutai susiduria su vis akylesniu jų veiklos stebėjimu.
Šiuo metu Taibėjus užsienyje koordinuoja 43 tokio pobūdžio centrus, įskaitant 23, kurie buvo įkurti šiemet. Per šiuos centrus Taivanas siekia sustiprinti savo kultūrinę įtaką net Kinijai didinant ekonominį, karinį ir diplomatinį spaudimą salai.
Tik 14 šalių palaiko oficialius santykius su Taivanu, o ne su Kinija, kuri grasina, kad vieną dieną susigrąžins demokratinę salą kaip savo teritorijos dalį.
Tačiau daugelis šalių palaiko neoficialius santykius su Taivanu, o Vakarų parama salai pastaraisiais metais smarkiai išaugo, Kinijai, vadovaujamai Kinijos prezidento Xi Jinpingo, užimant vis agresyvesnę poziciją salos atžvilgiu.
Taivano užjūrio bendruomenės reikalų ministras Tung Chen-yuanas teigė, kad kitais metais Europoje ir JAV bus atidarytos 25 naujos „Taivano mandarinų kalbos mokymo centro“ įstaigos.
„Mes teikiame daugiau mokomosios medžiagos apie Taivano kultūrą, ir tikiu, kad jie (studentai) geriau supras Taivaną“, – pirmadienį parlamento sesijoje sakė jis.
Jis pridūrė, kad naujų centrų steigimas Europoje ir JAV yra Taivano „nacionalinių strategijų“, kuriomis taip pat yra skiriamas dėmesys suaugusiųjų mokymui, dalis.
Kinija yra įkūrusi apie šimtą Konfucijaus institutų, pavadintų kinų filosofo garbei. Per mažiau nei du dešimtmečius jie buvo įsteigti daugiau nei 150 valstybių, kad padėtų įgyti žinių apie daugiausiai gyventojų turinčią šalį ir antrą pagal dydį ekonomiką.
Šie Kinijos institutai yra tarsi atsakas tokioms organizacijoms kaip Vokietijos Goethe's institutas arba Britų taryba. Šios organizacijos siūlo kalbų pamokas ir kultūrinių mainų programas.
Vis daugiau kritikų Vakaruose teigia, kad šie Kinijos institutai tapo grėsme, pablogėjus Vakarų santykiams su Pekinu, o Xi Jinpingui imantis agresyvesnės užsienio politikos.
Pastaraisiais metais JAV, Kanadoje, Australijoje buvo uždaryti dešimtys Konfucijaus institutų, vis akyliau stebint jų veiklą.
Birželio mėnesį Vokietijos švietimo ministrė Bettina Stark-Watzinger perspėjo, kad šie kalbų centrai „yra naudojami Komunistų partijos politiniams tikslams“.
Vokietijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad bet koks Vokietijos universitetų bendradarbiavimas su Konfucijaus institutais yra „labai kritinis saugumo požiūriu“ ir kelia riziką dėl „klastingo akademinės laisvės apribojimo“.
Naujasis Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas prižadėjo uždaryti visus Konfucijaus institutus, esančius šalyje.
