Naujasis Kinijos įstatymas sukėlė nerimą salai, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir kurią yra pažadėjęs vieną dieną prisijungti, jei reikės – jėga.
Pekinas ypač griežtos pozicijos savarankiško Taivano atžvilgiu laikosi nuo Tsai Ing-wen išrinkimo 2016 metais, nes Tsai Ing-wen salą laiko de facto suverenia valstybe, o ne „vienos Kinijos“ dalimi.
Taivano vyriausybė pasmerkė Pekino saugumo įstatymą, kuriuo užsienio ir Taivano politinių organizacijų reikalaujama pateikti informaciją apie jų veiklą, susijusią su Honkongu. Priešingu atveju įstatymas numato kriminalines bausmes ir baudas.
„Jei šio nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui įgyvendinimas kaip nors kenks mūsų šaliai ar nulems bet kokią nelogišką situaciją, mes svarstysime atsakomąsias priemones“, – žurnalistams sakė Tsai Ing-wen, bet plačiau nedetalizavo.
Ji pridūrė, kad Taivanas „atidžiai stebi nacionalinio saugumo įstatymo vykdymą“.
Nuo 2016 metų Pekinas didina karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui.
Vis dėlto Tsai Ing-wen sausio mėnesį didele persvara buvo perrinkta ir išlieka griežta Pekino veiksmų prieš Honkongo protestuotojus kritikė.
Žemyninių reikalų taryba, kuri yra svarbiausia Taivano politikos Kinijos atžvilgiu institucija, antradienį perspėjo Pekiną ir Honkongo vyriausybę nepažeidinėti Taivano organizacijų ir institucijų šiame mieste teisių.
„Honkongas turėtų užtikrinti, kad mūsų institucijos Honkonge nenukentėtų nuo bet kokio politinio kišimosi“, – sakoma pareiškime.
Taivano vyriausybė turi prekybos ir kultūros biurą Honkonge, prižiūrintį neoficialius ryšius.
Tačiau biuras nuo 2018 metų vidurio neturi vadovo, nes, pablogėjus Taibėjaus ir Pekino santykiams, Taivanui remiant Honkongo judėjimą už demokratiją, šis miestas dar neišdavė vizos.
