Savarankiškai valdomas demokratinis Taivanas susiduria su nuolatiniais nuogąstavimais dėl Kinijos invazijos. Pekinas tvirtina, kad ši sala yra jo teritorijos dalis, kurią vieną dieną užims, prireikus – jėga.
Pastaraisiais metais, valdant prezidentui Xi Jinpingui, Kinijos žvanginimas ginklais suintensyvėjo, o Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau padidino Taivano susirūpinimą, kad Pekinas gali imtis panašių veiksmų.
Taivaniečių gynybos ministerija pareiškė, kad nuo šių metų antrojo ketvirčio, siekdama padidinti bendrą atsargos pajėgų skaičių, leis maždaug 200 nuo tarnybos atleistų moterų kariškių dalyvauti savanoriškuose rezervistų mokymuose.
„Tai pirmieji metai, kai į rezervistų mokymus įtraukiamos moterys, todėl šiemet tai bus bandomoji programa“, – sakė generolas majoras Yu Wen-chengas iš ministerijos Visuotinės gynybos mobilizacijos agentūros.
„Mokymų pajėgumus planuosime atsižvelgdami į pareiškėjų skaičių“, – teigė jis.
Savanoriškomis programomis siekiama „sustiprinti rezervo karių kovinių įgūdžių perkvalifikavimo veiksmingumą, kad būtų pagerintas rezervistų kovinis pajėgumas“, sakė jis žurnalistams.
Šiuo metu tik Taivano vyrai privalo atlikti privalomąją karinę tarnybą ir dalyvauti rezervistų mokymuose, nors moterys gali savanoriškai tarnauti ginkluotosiose pajėgose.
Daugelis karo apžvalgininkų ragina Taibėjų dėti daugiau pastangų, kad padidintų savo rezervus ir paruoštų civilius gyventojus gynybai, įskaitant didesnį mokymuose dalyvaujančių moterų skaičių.
Praėjusį mėnesį Taivanas paskelbė, kad ilgina privalomąją karinę tarnybą vyrams nuo keturių mėnesių iki vienerių metų, motyvuodamas vis priešiškesnės Kinijos keliama grėsme.
Kai kurie įstatymų leidėjai pasiūlė įtraukti moteris į tam tikrą privalomąją tarnybą.
Tsai Ing-wen, pirmoji Taivano prezidentė moteris, teigė, kad pratęsti karinę tarnybą būtina siekiant „užtikrinti demokratinį gyvenimo būdą mūsų ateities kartoms“.
„Niekas nenori karo... bet, mano tautiečiai, taika nenukris iš dangaus“, – sakė ji.
Taivanas yra kalnuota sala, todėl įsiveržusioms pajėgoms tai būtų didžiulis iššūkis, tačiau, Pentagono skaičiavimais, jo kariniai pajėgumai yra gerokai mažesni už didžiosios kaimynės – 89 tūkst. sausumos pajėgų, palyginti su milijonu Kinijos karių.
Taivanas ir Kinija atsiskyrė 1949 metais, pasibaigus Kinijos pilietiniam karui, o Tsai Ing-wen yra sakiusi, kad salos gyventojams nepriimtina tapti Kinijos dalimi.
Tuo metu Xi Jinpingas, atkakliausias Rytų Azijos milžinės lyderis per pastaruosius dešimtmečius, yra minėjęs, jog tai, ką jis vadina Taivano „susijungimu“, neturi būti perduota ateities kartoms.
