Kinija, kuri Taibėjaus strategiją pavadino nesąmone, savarankišką Taivaną laiko savo teritorijos dalimi ir per pastaruosius metus didino karinį bei politinį spaudimą: siųsdavo prie salos daugiau karo lėktuvų, stengėsi ją diplomatiškai izoliuoti.
Taivanas didina išlaidas gynybai – 2024 metams skyrė rekordinę 19 mlrd. JAV dolerių (18 mlrd. eurų) sumą – kad įsigytų karinės įrangos, pirmiausia iš svarbaus sąjungininko Vašingtono. Tačiau Taibėjaus siekis įgyti povandeninį laivą susidūrė su kliūtimis.
Prezidentė Tsai Ing-wen, kuri atmeta Kinijos pretenzijas ir tuo užsitraukė Pekino nemalonę, 2016 metais pradėjo povandeninių laivų programą, kurios tikslas – aštuonių tokių laivų laivynas.
Pirmasis prototipas „Hai Kun“, kurio pavadinimas kinų kalba reiškia mitinę jūrų būtybę ir kuris anglakalbių buvo pramintas „Narvalu“, ketvirtadienį buvo pristatytas per ceremoniją pietiniame Gaosiongo uostamiestyje.
„Istorija amžinai prisimins šią dieną“, – pareiškė Tsai Ing-wen, stovėdama priešais Taivano vėliavos spalvomis dekoruotą laivą.
„Praeityje povandeninių laivų statymas šalyje buvo laikomas neįmanoma misija. Tačiau šiandien mūsų pačių žmonių suprojektuotas ir pastatytas povandeninis laivas yra visiems prieš akis – mes tai padarėme“, – sakė ji.
Povandeninio laivo gamintojos „CSBC Corp“, kurios specializacija – jūriniai konteineriai ir kariniai laivai, pirmininkas Cheng Wen-lonas sakė, kad septynerius metus statant laivą komandos dirbo ištisą parą ir kad tai yra „stebuklingas ginklas asimetriniame kare“.
„Hai Kun“ yra 80 m ilgio, sveria apie 2,5–3 tūkst. tonų, turi kovinių sistemų ir torpedų, gautų iš JAV gynybos kompanijos „Lockheed Martin“.
Dabar „Hai Kun“ bus išbandytas jūroje. Tsai Ing-wen sakė, kad jo eksploataciją bus galima pradėti iki 2025 metų, bet kai kurie gynybos analitikai nurodo, kad gali prireikti daugiau laiko.
Taivano karinis jūrų laivynas šiuo metu turi du veikiančius povandeninius laivus – „Zwaardvis“ („Kardžuvės“) klasės, praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje nupirktus iš Nyderlandų.
Vašingtonas iš pradžių, 2001 metais, pritarė pasiūlymui pristatyti aštuonis įprastinius povandeninius laivus, bet pardavimas taip niekada ir neįvyko.
Per tą patį laikotarpį Kinija susikūrė vieną didžiausių karinių laivynų pasaulyje, su atominiais povandeniniais laivais ir lėktuvnešiais.
Kinų Gynybos ministerija ketvirtadienį kvaila nesąmone pavadino Taivano strategiją dislokuoti povandeninį laivą, kad Kinijos kariuomenė neapsuptų salos.
„Kad ir kiek ginklų pasigamintų ar nusipirktų [Tsai Ing-wen administracija], jie negali sutrukdyti bendrai nacionalinio susijungimo tendencijai ar pakirsti Liaudies išlaisvinimo armijos (...) didelių pajėgumų ginti nacionalinį suverenitetą“, – sakė kinų Gynybos ministerijos atstovas Wu Qianas.
