Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Pekinas autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.
Rusijos brutali, bet stringanti invazija į Ukrainą pakurstė nerimą, kad Pekinas vieną dieną irgi gali ištesėti grasinimus aneksuoti savo mažesnę kaimynę.
Kariuomenei paskelbus, kad pratybos „Han Kuang“ vyks liepą, vadai aiškiai nurodė, kad per mokymus bus atsižvelgta į karą Ukrainoje.
„Gynybos ministerija atidžiai stebi, tiria ir analizuoja Rusijos ir Ukrainos karą, taip pat komunistinės kariuomenės manevrus“, – žurnalistams sakė generolas majoras Lin Wen-huangas, turėdamas omenyje žemyninės Kinijos pajėgas.
„Atsižvelgdami į Rusijos ir Ukrainos karo pamokas, toliau tobulinsime asimetrinės karybos, kognityvinio karybos, elektroninės karybos ir karinio rezervo pajėgumus“, – pridūrė Lin Wen-huangas, vadovaujantis kariuomenės bendrų operacijų skyriui.
Pasak gynybos ministerijos, „Han Kuang“ vyks dviem etapais: iš pradžių bus svarstomos teorinės grėsmės ir imituojami „visi galimi veiksmai, kurių [Kinija] galėtų imtis įsiverždama į Taivaną“, o vėliau, liepą vyks penkių dienų trukmės praktiniai manevrai.
Vienas iš pratybų tikslų – sustiprinti pajėgumus pulti priešą jūroje: karo laivai, lėktuvai, sausumos pajėgos ir pakrančių sargyba surengs „bendrą perėmimo operaciją“, naudodami kovinius šaudmenis.
Taivaną ir žemyninę Kiniją skiria Taivano sąsiauris – siauras vandens kelias, kurį Pekinas laiko savo akvatorija.
Atvejai, kai užsienio karinių laivų įplaukia į šį sąsiaurį, neretai pykdo Kiniją. Trečiadienį Pekinas piktai sureagavo, vandens keliu praplaukus „Arleigh Burke“ klasės JAV eskadriniam minininkui „USS Sampson“, ginkluotam valdomomis raketomis.
Liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietės atstovas pulkininkas Shi Yi apkaltino Vašingtoną „siunčiant neteisingus signalus „Taivano nepriklausomybės“ jėgoms ir sąmoningai pakertant taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“.
Pekinas pradėjo labiau žvanginti ginklais 2016 metais, kai į valdžią atėjo Taivano prezidentė Tsai Ing-wen, nepritarianti požiūriui, kad jos sala yra Kinijos dalis.
Pernai Taivanas užregistravo iš viso 969 Kinijos karinių orlaivių įsibrovimus į savo oro erdvės gynybos zoną, rodo naujienų agentūros AFP parengta tokių pranešimų suvestinė. 2020 metais tokių incidentų buvo apytikriai 380.
Šiemet įsibrovimų skaičius viršija 300.