Taibėjuje vykusioje asamblėjoje dalyvavo apie 200 politinių ir pilietinių lyderių iš 70 šalių, įskaitant Iraną, Rusiją ir Ukrainą.
Ji prasidėjo praėjus dviem dienoms po to, kai Kinijos komunistų partijos susirinkime šios šalies lyderis Xi Jinpingas dar labiau įtvirtino savo valdžią užsitikrindamas beprecedentę trečiąją kadenciją ir paskirdamas lojalistus į aukščiausius postus.
Demokratiją puoselėjantis Taivanas susiduria su nuolatine invazijos grėsme, nes komunistinė milžinė šią savarankišką salą laiko savo teritorijos dalimi ir neslepia pretenzijų vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.
Prezidentė Tsai Ing-wen pabrėžė, kad Taivano žmonės „niekada nebėgo nuo iššūkių, atsirandančių dėl autoritarinės kaimynės kišimosi į šalies vidaus reikalus... ir kovojo su jėgomis, siekiančiomis pakenkti“ jos demokratijai.
„Autoritarinių režimų keliamas iššūkis yra svarbus pavojaus signalas demokratijoms visame pasaulyje“, – sakė ji sakydama kalbą viršūnių susitikime, taip pat užsimindama ir apie Rusijos invaziją į Ukrainą.
N.Law, vienas žinomiausių už demokratiją kovojančių Honkongo aktyvistų, sakė manantis, kad trečioji Kinijos prezidento kadencija sumažins saugumą pasaulyje.
„Akivaizdu, kad Xi Jinpingas plečia savo galią, ją centralizuoja, ir aš manau, kad tai turi labai blogų pasekmių pasauliui“, – naujienų agentūrai AFP komentavo jis susitikimo kuluaruose.
Tai pirmas disidento vizitas Azijoje nuo 2020 metų, kai iš Honkongo jis pabėgo į JK. Jam gresia kaltinimai pagal nacionalinio saugumo įstatymą, dėl kurių daugelis šio miesto prodemokratinių aktyvistų jau yra įkalinti.
Pasak N.Law, Xi Jinpingo propaguojama „vieno žmogaus diktatūra“ bus vis sunkiau nuspėjama, o jis pats darosi panašus į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Jiems asmeninės ambicijos yra svarbiau nei šalies stabilumas. Dėl to jie gali imtis daugiau neapgalvotų veiksmų, sukelsiančių realią grėsmę ne tik Taivanui, bet ir visam pasauliui“, – užbaigė jis.
Kinija yra itin svarbi Rusijos sąjungininkė ir nėra pasmerkusi vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos į Ukrainą.
Šis karas sustiprino nerimą Taivano sąsiauryje – baiminamasi, kad Pekinas gali pasekti Kremliaus pavyzdžiu ir mėginti aneksuoti salą.
Tokia paralelė dar labiau paskatino taivaniečius remti Kyjivą – Taibėjus suteikė ukrainiečiams finansinę pagalbą ir pažadėjo laikytis Vakarų sankcijų Maskvai.
Ukrainos politikė Kira Rudik antradienį taip pat lankėsi Taibėjuje, kur susitiko su vietos įstatymų leidėjais – tai pirmas kartas per pastaruosius 15 metų, kai čia apsilanko ukrainiečių parlamento narys.
„Žinome jūsų paramą – girdime, matome ir jaučiame ją, – žurnalistams sakė ji viešėdama Taivano parlamente. – Žinome apie sankcijas, kurias taikote Rusijai, kad ji negalėtų gaminti savo ginklų.“
