Saloje dažnai rengiamos karinės pratybos, Kinijai darant vis didesnį karinį ir politinį spaudimą, be kita ko, beveik kasdien į jos oro gynybos zoną įskrendant kinų karo lėktuvams.
Pekinas teigia, kad savarankiškai valdomas demokratinis Taivanas yra jo teritorija, ir yra pažadėjęs vieną dieną ją susigrąžinti – jei reikės, jėga.
Šeštadienį Gaosiongo uoste pakrančių apsaugos, kariuomenės, policijos ir oro pajėgų tarnybos imitavo įkaitų paėmimo situaciją, skambant veiksmo filmo muzikai ir nuolat girdint apie išpuolio naratyvą.
„Tai [Taivano] pakrančių apsauga! Nedelsiant sustabdykite variklį!“ – šaukė pranešėjas. – Mes ketiname įlipti į jūsų laivą ir jį apžiūrėti!“
Laivą apsupo mažesni patruliniai laivai, o virš galvos pakibo sraigtasparnis. Pareigūnams pavyko „slaptai“ patekti į laivą ir jie atidengė ugnį – ne koviniais šoviniais – į geltonai apsirengusius įkaitų pagrobėjus.
Pasibaigus repeticijai pareigūnai pasveikino prezidentę Tsai Ing-wen, kuri mojavo nuo prieplaukos.
„Visi, dalyvavę šiandienos pratybose, yra mūsų šalies gynėjai. Noriu dar kartą pabrėžti, kad turime sustiprėti, kad užtikrintume taiką Taivano sąsiauryje, – sakė Tsai Ing-wen trumpoje kalboje. – Kuo labiau būsime vieningi, tuo saugesni būsime, o kuo saugesnis bus Taivanas, tuo saugesnis bus pasaulis.“
Nuo tada, kai 2016 metais į valdžią atėjo Tsai Ing-wen, kuri nepripažįsta, kad Taivanas yra Kinijos dalis, saloje padažnėjo Pekino karo lėktuvų antskrydžiai.
Balandžio mėnesį Pekinas surengė tris dienas trukusias karines pratybas, imituodamas salos blokadą, reaguodamas į Jungtinių Valstijų respublikonų Atstovų Rūmų pirmininko Kevino McCarthy susitikimą su Tsai Ing-wen Kalifornijoje.
Praėjusį rugpjūtį Kinija surengė keturias dienas trukusias kovinio šaudymo pratybas aplink Taivano teritorinius vandenis, o kai kurios pratybos vyko prie pat Gaosiongo pakrantės.