Kepinant vasaros saulei ir tvyrant drėgnam orui Taipėjuje lietuvių bendruomenės nariai susitiko su žurnalistais iš Lietuvos. Priprasti prie klimato nėra lengva, sakė lietuvių bendruomenės pirmininkė A.Andriuškaitė. Ji pasakojo, kad vasarą kartais mieste dingsta elektra, nes sistema tiesiog neatlaiko apkrovos dėl kiekviename name, viešbutyje, parduotuvėje visu galingumu veikiančių oro kondicionierių.
Žiema tenka susidurti su kitu iššūkiu – namai Taivane nėra šildomi, o oro temperatūra kartais nukrenta iki 7 laipsnių šilumos.
Tačiau didžiausiu išbandymu 15min kalbintiems lietuviams tapo visiškai kita kultūra. Vertėja dirbanti Irena Marazaitė Lin pagal profesiją yra psichologė ir anksčiau vedė meno terapijas. Tačiau Taivane toks užsiėmimas vietos gyventojams nėra įprastas, tad jai teko užsiimti kita veikla.
„Stebina tai, kad Taivane vis dar daug žmonių, kuriems sunku kažką daryti laisvai. Čia daug konservatyvumo ir taisyklių ir jų griežtai laikomasi. Darbo aplinkoje yra daug hierarchijos – negali peršokti tam tikro laiptelio ir kalbėti tiesiogiai su viršininku – tik su savo tiesioginiu vadovu“, – apie taivaniečių kultūrą pasakojo 18 metų čia gyvenanti I.Marazaitė Lin.
Ji pasakojo, kad užsieniečių galimybės įsidarbinti Taivane labai priklauso nuo turimos specialybės.
„Dauguma užsieniečių Taivane moko anglų kalbos. Tai gerai apmokamas darbas. Finansų sektorius, aukštųjų technologijų specialistai taip pat lengvai čia randa savo vietą. O tokie kaip aš, socialinių mokslų specialistai, užtrunka daug ilgiau, tikrai nėra lengva. Be to, reikia puikiai mokėti vietos kalbą“, – teigė I.Marazaitė Lin.
Laukia atstovybės atidarymo
I.Marazaitė Lin sakė, kad Taivane dėmesys Lietuvai išaugo po to, kai mūsų šalis nusprendė padovanoti Taipėjui vakcinų nuo koronaviruso.
I.Marazaitė Lin: Lietuva čia yra mylima, bet galima buvo geriau išnaudoti pasitaikiusias galimybes.
„Ta dovana buvo priimta su dideliu entuziazmu. Apie tai daug kalbėta žiniasklaidoje. Mūsų, lietuvių, prašė papasakoti daugiau apie šalį. Jei tik žmonės sužinodavo, kad esame iš Lietuvos, iš karto imdavo dėkoti“, – sakė lietuvė.
Ji mano, kad buvo galima geriau išnaudoti dėmesį, kuris buvo skirtas Lietuvai.
„Gaila, kad su oficialių asmenų atvykimu yra vėluojama. Taip pat Lietuvos atstovybė bus atidaryta tik šį rudenį“, – teigė I.Marazaitė Lin.
Atstovybės atidarymas Taivane buvo numatytas dar praėjusiais metais, tačiau vis atidedamas, lietuvė mano, kad tai ne į naudą Lietuvai ir jos įvaizdžiui.
„Manau, niekas nėra sugadinta. Lietuva čia yra mylima, bet galima buvo geriau išnaudoti pasitaikiusias galimybes“, – sakė moteris.
Su ja sutinka ir Taivano lietuvių bendruomenės pirmininkė, virtualios lituanistinės mokyklos vadovė A.Andriuškaitė, gyvenanti čia šešerius metus.
Ji tikino, kad visi lietuviai, gyvenantys Taivane, kaipmat pajuto išaugusį dėmesį Lietuvai.
„Susidomėjimas išaugo begalę kartų. Anksčiau niekas apie mus nežinojo, o dabar pasakęs, kad esu iš Lietuvos, pasijunti kaip įžymybė. Labai norime, kad taivaniečiai dar daugiau sužinotų apie Lietuvą. Anksčiau mus tapatindavo su Sovietų Sąjunga, labai stengiuosi paaiškinti, kad mūsų istorija yra daug daugiau nei tik tai“, – teigė moteris.
A.Skirkevičius: noriu būti tarpininku tarp Lietuvos ir Taivano.
Ji taip pat teigė laukianti Lietuvos atstovybės atidarymo Taivane.
„Lietuva ir Taivanas yra toli viena nuo kitos nutolusios šalys, o dažniausiai žinome tik tiek, kas yra aplink mus. Nežinome Taivano istorijos, papročių. Tikiuosi, kad lietuviai turės progą geriau pažinti Taivaną. Laukiame ir studentų, ir norinčių čia investuoti, keliauti“, – vardino A.Andriuškaitė.
Ji sakė jau ne kartą bendravusi su verslininkais iš Taivano, kurie domėjosi galimybėmis kurti verslą Lietuvoje.
Jaučiasi saugūs
Taivane kinų verslo kalbą studijuojantis Andrius Skirkevičius iš pradžių ketino čia praleisti tik pusmetį, tačiau nusprendė pasilikti ilgiau ir dabar yra šios salos gyventojas jau daugiau nei dvejus metus. Jis sakė dabar ne tik ieškantis galimybių, kaip pasilikti Taivane, bet ir kaip prisidėti prie stipresnių ryšių tarp Vilniaus ir Taipėjaus kūrimo.
„Noriu būti tarpininku tarp Lietuvos ir Taivano. Nors galėčiau susirasti darbą tarptautinėje įmonėje, vis tiek noriu padėti Lietuvai ir Taivanui – tarpininkauti pardavimo, eksporto, importo srityse“, – savo ateities planus dėstė daugiau nei dvejus metus čia gyvenantis A.Skirkevičius.
Tiesa, jis teigė, kad verslininkams, norintiems įsilieti į Taivano rinką, reikia perprasti taivaniečių „žaidimo taisykles“.
„Lietuvos verslo kultūra yra labai pragmatiška, sutartys pasirašomos greitai radus sutarimą, prie kavos puodelio. Tuo tarpu su taivaniečiais reikia užmegzti artimą asmeninį ryšį – nueiti pavakarieniauti, susipažinti su šeima. Jei įgaunamas pasitikėjimas, verslas vykdomas gerokai sklandžiau“, – pasakojo lietuvis.
A.Skirkevičiaus nebaugina pastaruoju metu sklindančios kalbos, kad Kinija gali imtis karinės agresijos prieš Taivaną. Taivaniečiai esą jau ne vienerius metus gyvena žinodami, kad grėsmė jiems niekur nedingsta.
„Jaučiuosi labiau saugiai. Pavojus egzistuoja ne vienerius metus ir taivaniečiai tai puikiai supranta. Kita vertus, jaučiama didelė Jungtinių Valstijų parama, auga ES šalių palaikymas. Pastaruoju metu Prancūzija demonstruoja stiprų palaikymą Taivanui. Žmonės tai jaučia ir pasitiki Vakarų partneriais, demokratija.
Manau, kinai supranta, kad užpulti Taivaną būtų rizikinga. Jie nori prekiauti su Vakarų valstybėmis. Niekada negali žinoti, bet abejoju, kad kas nors blogo galėtų atsitikti“, – teigė A.Skirkevičius.
Antrino jam ir A.Andriuškaitė.
„Paprasti žmonės jaučiasi saugiai, gyvena savo įprastą gyvenimą. Galima Kinijos grėsmė – ne vakarykštė naujiena. Jie su tuo gyvena daugelį metų ir prie to įpratę. Tikimės, kad situacija išliks bent tokia pat stabili kaip yra dabar. Nemanau, kad Kinija ryžtųsi imtis karinių veiksmų prieš Taivaną“, – tvirtino lietuvė.
