Taivano populistas meras varžysis su Tsai Ing-wen dėl prezidento posto

Han Kuo-yu laimėjo opozicinės Kuomintango partijos (KMT) pirminius rinkimus, užtikrintai įveikęs savo oponentą – technologijų milžinę „Foxconn“ įkūrusį milijardierių Terry Gou, turtingiausią Taivano pilietį.

Jo pergalė reiškia, kad svarbiausiu rinkimų kampanijos klausimu neabejotinai taps šalies santykiai su Kinija, o paties sausio mėnesį vyksiančio balsavimo rezultatai bus sunkiai nuspėjami.

62 metų Han Kuo-yu per pastaruosius dvejus metus tapo kylančia politikos žvaigžde, iš palyginti nežinomo politiko iškilusiu iki savo partijos kandidato į prezidentus. Analitikai praminė šį reiškinį „Hano banga“.

Kai kurie lygina jį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir kitais lyderiais populistais, nepriklausančiais politiniam elitui ir turinčiais aistringų rinkėjų bazes, tvirtai tikinčias pažadais pasirūpinti jų gerove.

Han Kuo-yu laimėjo 45 proc. balsų per KMT pirminius rinkimus, kurio metu visuomenės nariai buvo apklausiami telefonu.

T.Gou gauti 28 proc. balsų prilygsta didžiulei nesėkmei šiam verslininkui, susikrovusiam kapitalą iš Kinijos žemyninėje dalyje įkurtų didžiulių gamyklų, kur surenkami išmanieji telefonai „iPhone“ ir kiti elektroniniai prietaisai.

Han Kuo-yu buvo mažai žinomas veikėjas, kol per pernai vykusius vietos valdžios rinkimus laimėjo Gaosiongo mero pastą. Daugelis apžvalgininkų abejojo, ar jam pavyks iškovoti tokią pergalę, atsižvelgiant į faktą, kad šis pietinis miestas ilgą laiką buvo Tsai Ing-wen vadovaujamos valdančiosios Demokratinės pažangos partijos tvirtovė.

Per rinkimų kampaniją jam pavyko patraukti savo pusėn didžiules entuziastingas minias savo pažadais atkurti šiltus santykius su Pekinu ir atgaivinti ekonomiką.

Taibėjaus santykiai su Pekinu pablogėjo, prieš trejus metus į valdžią atėjus Tsai Ing-wen, nes ji ir jos partija atsisako pripažinti mintį, kad Taivanas yra „vienos Kinijos“ dalis.

Nuo to laiko Pekinas nebepalaiko oficialių ryšių su Taibėjumi, prie savo krantų reguliariai rengia didelio masto karines pratybas, patraukė savo pusėn daugelį Taivano diplomatinių sąjungininkų ir smarkiai padidino salai ekonominį spaudimą.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tsai Ing-wen

Kinija Taivaną tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – net jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.

Tsai Ing-wen vadina 2020 metais vyksiančius prezidento rinkimus „kova už laisvę ir demokratija ir save pateikia kaip politikę, galinčią apsaugoti Taivaną nuo vis ryžtingiau besielgiančio Pekino.

Šalininkai laiko Han Kuo-yu tiesmuku kitamaniu ir politiniu autsaideriu, supurčiusiu konservatyvią KMT politiką. Vis dėlto kritikai nerimauja dėl jo ketinimų užmegzti šiltesnius santykius su Kinija.