Lai Ching-te šeštadienį pradės kelionę, kurios plane – apsilankymai Maršalo Salose, Tuvalu ir Palau. Tai vienintelės Ramiojo vandenyno salos tarp 12 likusių Taivano sąjungininkų.
Tai bus pirmoji Lai Ching-te kelionė į užsienį nuo gegužės, kai jis pradėjo eiti pareigas.
Taivano vyriausybės pareigūnai anksčiau, lankydamiesi Ramiojo vandenyno šalyse arba Lotynų Amerikoje, yra sustoję JAV teritorijoje, taip sukeldami Pekino, kuris teigia, kad Taivanas yra jo teritorijos dalis, pyktį.
Lai Ching-te praleis dvi naktis Havajuose ir vieną naktį Guame, kur susitiks su „senais draugais“ ir „analitinio centro nariais“, naujienų agentūrai AFP sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs šaltinis iš prezidentūros.
Komunistinė Kinija piktinasi bet kokiais bandymais suteikti Taibėjui tarptautinį teisėtumą.
Siekdama ištrinti Taivaną iš tarptautinės arenos, Kinija blokuoja jo dalyvavimą pasauliniuose forumuose ir spaudžia įmones savo interneto svetainėse nurodyti salą kaip „Kinijos provinciją“.
Pekinas ketvirtadienį pasmerkė Taivano prezidento Lai Ching-te planuojamus vizitus į Havajus ir JAV teritoriją Guamą kaip „separatistinius veiksmus“.
„Nuolat prieštaravome oficialiems Jungtinių Valstijų ir Taivano mainams ir bet kokiam JAV pritarimui Taivano nepriklausomybės separatistams bei jų separatistiniams veiksmams ir jų rėmimui“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Auganti įtampa
Pastaraisiais dešimtmečiais Taivanas prarado dalį sąjungininkų, nusprendusių palaikyti Kiniją, tikėdamiesi iš jos daugiau pagalbos ir investicijų.
Jungtinės Valstijos yra svarbiausia Taivano partnerė ir pagrindinė saugumo rėmėja, tačiau diplomatiškai nepripažįsta Taibėjaus.
Lai Ching-te pirmtakė Tsai Ing-wen (Cai Ingven) per savo pirmąjį oficialų vizitą pas Ramiojo vandenyno sąjungininkus 2017 metais vyko per Havajus ir Guamą.
2023 metų balandį per kelionę po Lotynų Ameriką Tsai Ing-wen Kalifornijoje susitiko su tuometiniu Atstovų Rūmų pirmininku Kevinu McCarthy (Kevinu Makarčiu), į ką Pekinas atsakė karinėmis pratybomis aplink salą.
Įtampa tarp Kinijos ir Taivano sustiprėjo nuo tada, kai Lai Ching-te gegužę pradėjo eiti pareigas.
Lai Ching-te ir buvusi šalies lyderė Tsai Ing-wen priklauso Demokratinei pažangos partijai, tačiau dabartinis salos lyderis atviriau gina Taivano suverenitetą ir tuo pykdo Pekiną, kuris jį laiko separatistu.
Ginčas tarp Pekino ir Taibėjaus kilo dar Kinijos pilietinio karo, kuris baigėsi 1949 metais, laikais, kai Mao Zedongo (Mao Dzedongo) komunistų pajėgos nugalėjo Chiang Kai-sheko (Čiang Kaišeko) nacionalistus.
Kinija pastaraisiais metais suintensyvino karinę veiklą aplink šią salą, siekdama daryti spaudimą Taibėjui.
Nors Taivanas turi savo vyriausybę, kariuomenę ir valiutą, ši sala taip oficialiai niekada ir nepaskelbė nepriklausomybės nuo žemyninės dalies ir gyvena nuolatinėje Kinijos invazijos grėsmėje.
Jungtinės Valstijos ir Kinija jau seniai nesutaria dėl Taivano, 23 mln. gyventojų turinčios salos, kuri tapo pagrindiniu puslaidininkinių mikroschemų, kurios vadinamos šiuolaikinio pasaulio gyvybine jėga, tiekėja.
