Savo pareiškime, kurį prezidentė paskelbė savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ir kuris veikiausiai užrūstins Pekiną, Tsai Ing-wen ragino Kinijos vyriausybę pripažinti šį praeities įvykį.
Tsai Ing-wen: „Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Pekinas gali susitaikyti su šiuo incidentu ir pripažinti, kad valstybė (panaudojo) smurtą šiame renginyje. Tada nelaiminga birželio 4 dienos istorija taps Kinijos pažangos kertiniu akmeniu, jai siekiant laisvos demokratijos.“
„Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Pekinas gali susitaikyti su šiuo incidentu ir pripažinti, kad valstybė (panaudojo) smurtą šiame renginyje. Tada nelaiminga birželio 4 dienos istorija taps Kinijos pažangos kertiniu akmeniu, jai siekiant laisvos demokratijos“, – parašė Tsai Ing-wen.
Praėjus beveik trims dešimtmečiams po to, kai naktį iš 1989-ųjų birželio 3-osios į 4-ąją Kinijos Komunistų partija pasiuntė tankus išvaikyti demonstrantų iš Tiananmenio aikštės Pekine, Kinija iki šiol draudžia atvirai kalbėti apie šiuos įvykius ir jiems taiko griežtą cenzūrą.
Šimtai, o galbūt tūkstančiai žmonių žuvo, kai tankai ir kariai ėmėsi vaikyti žmones, kurie dalyvavo studentų vadovaujamoje taikoje demonstracijoje, reikalaudami demokratinių reformų.
Mūsų dienų Taivanas yra demokratiškai valdoma sala, tačiau jis taip pat turi kruvinų įvykių pažymėtą autoritarinio valdymo istoriją. Karinė padėtis Taivane buvo panaikinta tik 1987 metais.
2016 metais į valdžią atėjusi Tsai Ing-wen administracija priėmė keletą įstatymų, kad būtų ištirti valdžios praeities nusikaltimai ir nuversti autoritarinio režimo simboliai, tarp jų – ir buvusio salos valdytojo Chiang Kai-shek statulos.
Tsai Ing-wen kreipėsi tiesiai į Kinijos interneto vartotojus. Savo žinutę ji parašė supaprastinta žemyninėje Kinijoje vartojama kinų kalba, atsisakydama sudėtingesnių rašto ženklų, vartojamų Taivane ir Honkonge.
„Čia užsukę Kinijos internautai pastebės, kad mano paskyra „Facebook“ tinkle yra Taivano demokratijos išraiška... mes neturime uždraustų žodžių, neturime interneto cenzūros, ir, žinoma, mums nereikia įveikti ugniasienių“, – rašė Taivano prezidentė.
Kinijos interneto politika yra viena labiausiai varžančių pasaulyje. Šalyje veikia įvairios interneto cenzūros priemonės, bendrai vadinamos „Didžiąja ugniasiene“. Be specialios programinės įrangos, padedančios apeiti griežtus apribojimus, Kinijoje nepasiekiami tokie tinklapiai kaip „Facebook“ ir „Twitter“.
Susidorojimai su anksčiau vadintomis „riaušėmis“ Taivane paskatino įvykius, kurie „paskubino, sutelkė ir mobilizavo visuomenę siekti demokratinių reformų Taivane“, rašė Tsai Ing-wen.
Praėjus kiek daugiau nei valandai po žinutės paskelbimo, ji sulaukė daugiau nei tūkstančio kritiškų ir palaikančių komentarų.
„Tikiuosi, kad jūsų žodžiai pasieks kai kurių žemyno kinų sąžinę“, – parašė vienas iš komentatorių paprastesne kinų kalba.
„Visi talentingi žmonės išvyksta į Kiniją. Kokia tada prasmė kalbėti apie demokratiją ir laisvę?“, – paprieštaravo kitas.
Nors Taivanas yra suvereni demokratinė valstybė, jis formaliai niekada neskelbė nepriklausomybės nuo žemyninės Kinijos. Pekinas savo ruožtu tebelaiko salą savo nepaklusnia provincija, kurią reikėtų susigrąžinti, prireikus – jėga.
Santykiai tarp dviejų valstybių smarkiai pablogėjo 2016 metų gegužę į valdžią Taivane atėjus Tsai Ing-wen.
Pekinas nerimauja, kad jos Demokratinė pažangos partija (DPP) sieks oficialaus atsiskyrimo nuo žemyninės Kinijos.
