Šie jos komentarai pasirodė po to, ką Taivano gynybos ministerija pavadino dideliu Kinijos karo lėktuvų įsiveržimu į oro erdvę į pietus nuo salos pirmadienį ir karo laivų įsiveržimu į aplinkinius vandenis. Įsiveržime dalyvavo bombonešiai, naikintuvai, išankstinio perspėjimo ir valdymo sistemos lėktuvai, tvirtina Taibėjus.
Tsai Ing-wen saugumo forume Taibėjuje sakė, kad Kinijos veiksmai „kelia grėsmę Taivanui ir kitoms panašiai mąstančioms šalims regione“.
„Kaip prezidentė noriu jums pasakyti, kad Taivanas neįbaugintas. Šie veiksmai tik sustiprina mūsų ryžtą. Mūsų karinės pajėgos turi pajėgumų, ryžto ir įsipareigojimą ginti Taivaną ir neleisti prievartai diktuoti mūsų ateities“, – sakė Tsai Ing-wen.
Kinijos valdančioji Komunistų partija laiko Taivaną savo teritorija, nors niekada nevaldė šios salos, kuri atsiskyrė per pilietinį karą 1949 metais.
Pekinas nutraukė ryšius su 2016-aisiais išrinktos Tsai Ing-wen vyriausybe ir intensyvina karinius grasinimus bei pastangas diplomatiškai izoliuoti Taibėjų.
Tsai Ing-wen, kurios Pekinas nekenčia dėl jos paramos nepriklausomybei, siekė reikšmingo salos ginkluotųjų pajėgų pagerinimo ir šiais metais pareiškė pageidavimą pirkti iš JAV – pagrindinės Taibėjaus ginklų tiekėjos – naujų universalios kovos naikintuvų F-16V ir tankų „M1 Abrams“.
Prezidentė taip pat sakė, jog Taivanas gavo pranešimą, kad JAV pritarė taivaniečių oro pajėgų pilotų mokymo programai Luke'o (Luko) oro pajėgų bazėje Arizonoje.
Amerikiečių ginklų pardavimas Taivanui seniai trukdo JAV ir Kinijos santykiams, didindamas įtampą dėl prekybos ir žmogaus teisių.
Taivanas praėjusią savaitę sakė, kad jo lėktuvai nuvijo kinų kariškių lėktuvus, kirtusius centrinę Taivano sąsiaurio liniją, ir pavadino Kinijos veiksmus provokacija siekiant pakeisti status quo šiame vandens kelyje, skiriančiame salą nuo žemyninės Kinijos.
