Taivano žiniasklaida parodė reportažą apie susirėmimus prie viešbučio „Grand Hyatt“, kur apsistojo Tsai Ing-wen, atvykusi dviejų dienų vizito, kuriuo papiktino Pekiną.
Tsai Ing-wen oponentai, kurių daugelis mojavo Kinijos vėliavomis, skandavo šūkius ir mušėsi su jos šalininkais. Buvo matyti, kaip policija sulaiko ir antrankiais surakina vieną vyrą.
Po dviejų dienų Niujorke Tsai Ing-wen išvyks į diplomatines sąjungininkes Karibuose.
Paprastai per Amerikos teritoriją keliaujantys valstybių vadovai kontroversijos nekelia, bet Taivanas ilgą laiką yra nesaugioje ir neįprastoje diplomatinėje situacijoje.
Ši demokratinė sala jau septyni dešimtmečiai yra savarankiška, bet dauguma valstybių to nepripažįsta. Tarp šių valstybių yra JAV, kurios nuo 1979 metų diplomatiškai pripažįsta ne Taibėjų, o Pekiną.
Vis dėlto Vašingtonas tebėra įtakingiausias neoficialus Taivano sąjungininkas ir didžiausias ginklų tiekėjas.
Kinija Taivaną tebelaiko savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – net jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Kinija piktinasi visomis valstybėmis, teikiančiomis Taivanui diplomatinę paramą.
„Kinija griežtai nepritaria oficialiems mainams tarp JAV ir Taivano“, – penktadienį per trumpą spaudos konferenciją sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Geng Shuangas (Geng Šuangas).
„Raginame JAV... neleisti Tsai Ing-wen keliauti per savo teritoriją“, – sakė jis ir pridūrė, kad JAV neturėtų suteikti tribūnos „Taivano separatistinėms jėgoms“.
JAV šiuo metu įsitraukus į prekybos karą su Kinija, Taibėjaus ir Vašingtono santykiai reikšmingai pagerėjo.
Ne taip kaip trys pastarieji Amerikos prezidentai, kurie vengdavo pykdyti Pekiną, Donaldas Trumpas sustiprino ryšius su Taivanu.
Praėjusią savaitę Valstybės departamentas pritarė ginklų už 2,2 mlrd. dolerių (1,95 mlrd. eurų), įskaitant tankus ir priešlėktuvines raketas, pardavimui Taivanui. Tai pirmas per daugelį metų didelis karinis kontraktas salai.
Tsai Ing-wen praėjusį kartą į JAV buvo nuvykusi kovą, kai baigdama kelionę po Ramiojo vandenyno regioną užsuko į Havajus. Pernai ji JAV lankėsi keliaudama į Paragvajų ir Belizą. Abu kartus Kinija pareiškė oficialius protestus.
„Taivanas nepasiduos bauginimui. Visi sunkumai tik sustiprins mūsų ryžtą eiti į tarptautinę bendriją“, – sakoma Taivano prezidentūros pareiškime, paskelbtame prasidedant vizitui JAV. Kinija jame tiesiogiai neminima.
Ketvirtadienį vakare Tsai Ing-wen susitiko su 17 valstybių, kurios vis dar pripažįsta Taivaną, pasiuntiniais.
Penktadienį ji dalyvaus verslo forume, šeštadienį ryte susitiks su studentais ir išvyks į Karibus.
Tsai Ing-wen apsilankys Haityje, Sent Vinsente ir Grenadinuose, Sent Lusijoje, Sent Kitse ir Nevyje, kurie visi pripažįsta Taivaną.
Nuo 2016 metų, kai Tsai Ing-wen atėjo į valdžią, Kinija savo pusėn patraukė penkias šalis iš vis mažėjančio Taibėjaus sąjungininkų būrio.
Haitis pažadėjo išlaikyt ryšius su Taibėjumi, nors kaimyninė Dominikos Respublika pernai užmezgė santykius su Kinija.
Taivanas pažadėjo 150 mln. dolerių (133 mln. eurų) plėtros paskolą Haičiui, o Pekinas, kaip pranešama, pasiūlė Dominikos Respublikai investicijų ir paskolų už 3 mlrd. dolerių (2,66 mlrd. eurų).
