Tarptautinė bendrija reikalauja, kad Talibanas gerbtų žmogaus teises, ir sako, jog tik tada bus galima atnaujinti pagalbos teikimą Afganistanui, kur badas gresia daugiau kaip pusei gyventojų.
Priėmęs prieštaringai vertinamą Oslo kvietimą, Talibanas pirmadienį derėjosi su JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Italijos, Europos Sąjungos ir Norvegijos atstovais.
Diskusijos vyko už uždarų durų viešbutyje „Soria Moria“, stovinčiame ant apsnigtos kalvos Oslo pakraštyje. Talibano delegacijai vadovavęs užsienio reikalų ministras Amiras Khanas Muttaqi sakė, jog vien šio susitikimo faktas yra sėkmė.
„Tai, kad Norvegija suteikia mums šią galimybę, savaime yra sėkmė, nes buvome toje pačioje scenoje kaip pasaulis“, – pirmadienį reporteriams sakė A.Kh.Muttaqi.
„Po šių susitikimų esame tikri, kad gausime paramą Afganistano humanitariniam, sveikatos ir švietimo sektoriams“, – pridūrė jis.
Humanitarinė padėtis Afganistane drastiškai blogėja nuo rugpjūčio, kai fundamentalistai, nuversti prieš 20 metų, sugrįžo į valdžią.
Sustabdžius tarptautinės pagalbos teikimą dar labiau pablogėjo milijonų žmonių, ir taip badavusių po kelių didelių sausrų, padėtis.
JAV specialusis atstovas Afganistanui Thomas Westas sekmadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Drauge su sąjungininkais, partneriais ir pagalbos organizacijomis siekdami spręsti humanitarinę krizę, tęsime akylą diplomatiją su Talibanu dėl mums susirūpinimą keliančių dalykų ir savo nuolatinio suinteresuotumo stabiliu, teises gerbiančiu ir įtraukiu Afganistanu.“
Kritika Norvegijai
Nė viena šalis dar nepripažino Talibano režimo, nors talibai tikisi, kad tokio pobūdžio susitikimai padės įteisinti jų vyriausybę.
Norvegijos užsienio reikalų ministrė Anniken Huitfeldt pabrėžė, kad šios derybos „nereikš Talibano įteisinimo ar pripažinimo“, tačiau esant humanitarinei krizei „mes privalome kalbėti su šalies de facto valdytojais“.
Ekspertai ir afganistaniečių diasporos nariai kritikavo norvegų kvietimą Talibanui, prie Užsienio reikalų ministerijos sostinėje buvo rengiami protestai.
Aktyvistė Wahida Amiri, po Talibano sugrįžimo reguliariai protestavusi Kabule, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „apgailestauja, jog tokia šalis kaip Norvegija surengė šį viršūnių susitikimą, susėdo su teroristais ir daro sandorius“.
Nuo rugpjūčio Afganistanui sustabdytas tarptautinės pagalbos, kuri sudarė maždaug 80 proc. šalies biudžeto įplaukų, teikimas, o JAV įšaldė 9,5 mlrd. JAV dolerių Afganistano centrinio banko lėšų.
Šalyje smarkiai išaugo nedarbas, jau keletą mėnesių valstybės tarnautojai negauna atlyginimų.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu 23 mln. afganistaniečių arba 55 proc. visų gyventojų gresia badas. Šiai krizei išspręsti šalys donorės turėtų skirti 4,4 mlrd. JAV dolerių (3,9 mlrd. eurų), nurodė organizacija.
Tačiau tarptautinė bendruomenė stebi, kaip 1996–2001 metais per pirmąjį savo valdymą žmogaus teisių pažeidimais garsėjęs Talibano režimas toliau vadovaus šaliai.
„Jie mus išgirdo“
Nors islamistai tvirtina, kad modernizuojasi, sugrįžus Talibanui moterys dažnai negali dirbti valstybiniame sektoriuje, dauguma mergaičių vidurinių mokyklų lieka uždarytos.
Praėjusią savaitę Kabule dingo dvi moterų teisių aktyvistės. Talibanas savo atsakomybę neigia.
Vakarų diplomatai ankstų pirmadienio rytą prieš susitikimą su Talibanu surengė derybas su Afganistano pilietinės visuomenės nariais, įskaitant moterų teisių aktyvistes ir žurnalistus, kurie ankstesnę dieną patys vedė derybas su griežtos linijos islamistais dėl žmogaus teisių.
Viena iš susitikimo dalyvių žmogaus teisių aktyvistė Jamila Afghani AFP sakė, kad šis susitikimas davė teigiamą postūmį, o Talibanas pademonstravo „gerą valią“, tačiau dabar lieka laukti, „kokių jie imsis veiksmų“.
Pirmadienį kita moterų teisių aktyvistė Mahbouba Seraj, dalyvavusi Oslo susitikime, sakė, kad Talibanas „mus pripažino ir mus išgirdo“.
„Aš turiu vilties. Aš tikiuosi tam tikro tarpusavio supratimo“, – sakė ji žurnalistams.
Tuo metu Talibano atstovas Zabihullah Mujahidas po derybų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad susitikimo „dalyviai pripažino, kad supratimas ir bendradarbiavimas yra vieninteliai (galimi) sprendiniai“.
Vienas iš 15 Talibano vyriškos delegacijos narių buvo Anasas Haqqani, žiauriausio Talibano judėjimo Haqqani tinklo, kaltinamo dėl pražūtingiausių išpuolių Afganistane, lyderis.
Jo dalyvavimas sulaukė daug kritikos socialiniuose tinkluose. Vietos žiniasklaida pranešė, kad vienas Norvegijoje gyvenantis afganistanietis pateikė Oslo policijoje pateikė ieškinį A.Haqqani dėl karo nusikaltimų.
