Talibų delegacija atvyko į Kiniją derybų su Pekino pareigūnais, naujienų agentūrai AFP sakė judėjimo atstovas Mohammadas Naeemas, sukilėliams tęsiant didelio masto puolimą visame Afganistane, įskaitant rajonus prie sienos su Kinija.
Bendros šalių sienos ilgis tesiekia 76 kilometrus. Ji driekiasi didžiuliame aukštyje ir neturi sienos kirtimo keliais punktų. Visgi Pekinas nuogąstauja, kad Afganistanas gali tapti placdarmu uigūrų separatistams Sindziange atakoms prieš Kiniją rengti.
„Islamo emyratas patikino Kiniją, kad Afganistano teritorija nebus naudojama prieš kurios nors šalies saugumą“, – sakė M. Naeemas, pavartojęs oficialų Talibano pavadinimą.
„Jie (Kinija) pažadėjo nesikišti į Afganistano reikalus, bet padėti spręsti problemas ir įtvirtinti taiką“, – pridūrė jis.
Talibano atstovai pastaraisiais mėnesiais ėmėsi aktyvių diplomatinių pastangų, siekdami tarptautinio pripažinimo, jei, kaip viliasi, sugrįžtų į valdžią.
Nuo gegužės, kai JAV vadovaujamos užsienio pajėgos pradėjo paskutinį pasitraukimo į Afganistano etapą, kurį turėtų užbaigti ateinantį mėnesį, intensyvų puolimą vykdantys talibai pasiekė reikšmingų laimėjimų.
Pastarąjį kartą Talibano delegacija Kinijoje lankėsi 2019 metais, tačiau Pekinas labai seniai palaiko užkulisinius ryšius su sukilėliais, daugiausia – per Pakistaną.
Kinijos komunistų partijos lyderiai neturi daug ideologinių sąlyčio taškų su šiuo islamistų judėjimu, tačiau ekspertai mano, kad bendras pragmatizmas gali paskatinti abi puses užmerkti akis prieš skirtumus ir pirmenybę teikti abipusiams interesams.
Pekinas suinteresuotas stabilia ir bendradarbiaujančia administracija Kabule, nes tai atvertų kelią išplėsti į Afganistaną ir Centrinės Azijos respublikas jo 1 trln. JAV dolerių vertės infrastruktūros plėtros iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“ (Belt and Road Initiative, BRI), kuri yra prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) geostrateginės Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vizijos kertinis akmuo.
Tuo metu Talibanas veikiausiai laiko Kiniją itin svarbiu investicijų ir ekonominės pagalbos šaltiniu.
„Kinija gali bendradarbiauti su Talibanu.., tačiau juos vis tiek neramina Talibano religinė darbotvarkė ir motyvai“, – anksčiau šį mėnesį naujienų agentūrai AFP sakė knygos „Kinijos ir Pakistano ašis“ (The China-Pakistan Axis) autorius Andrew Smallas (Endrius Smolas).
„Jie niekada nebuvo tikri, ar Talibanas iš tiesų laikytųsi susitarimų tokiais klausimais kaip prieglobsčio suteikimas uigūrų kovotojams“, – sakė jis.
Per savo kampaniją Talibanas jau užėmė dešimtis šalies rajonų ir sienos perėjų, taip pat apsupo kelias provincijų sostines.
Vyriausybės pajėgos be kovos pasitraukė iš kai kurių kaimiškų rajonų, tačiau įnirtingai priešinasi sukilėliams, bandantiems užimti provincijų sostines, talibams vis smarkiau veržiant kilpą aplink miestus.
Žmogaus teisių aktyvistai kaltina sukilėlius smurtu prieš civilius gyventojus jų kontroliuojamose teritorijose, įskaitant netoli Pakistano sienos esantį Spin Boldako miestą. Anot Afganistano pareigūnų, talibų kovotojai šiame mieste nužudė apie 100 civilių.
Kinijoje viešinčiai Talibano devynių atstovų delegacijai vadovauja vienas iš judėjimo įkūrėjų mula Abdul Ghani Baradaras.
