Šis pokalbis laikomas vienu reikšmingiausių įvykių dedant pastangas derybomis išspręsti šalį nuo 2001 metų krečiančio karo.
Talibų atstovas sakė, kad anksčiau šią savaitę įvykęs susitikimas su JAV vyriausiąja diplomatine pasiuntine Pietų Azijos regionui Alice Wells buvo „naudingas“. Pasak jo, susitikimas įvyko Katare, kur nuo 2013 metų veikia Talibano politinė atstovybė.
„Atmosfera buvo teigiama, diskusija buvo naudinga“, – naujienų agentūrai AP sakė Talibano pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, nes jis nebuvo įgaliotas bendrauti su žiniasklaida.
JAV pareigūnai nepatvirtino, bet ir nepaneigė, kad tos susitikimas vyko. Tačiau yra žinoma, kad A.Wells šią savaitę tikrai lankėsi Dohoje.
Jai grįžus JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad A.Wells viešėjo Kataro sostinėje ir susitiko su valdančiosios šeimos nariais.
„Jungtinės Valstijos svarsto visas galimybes tęsti taikos procesą, glaudžiai tardamasis su Afganistano vyriausybe“, – pridūrė departamentas. Bet kokios derybos dėl būsimos šalies politinės santvarkos turės vykti tarp Talibano ir Kabulo vyriausybės, sakoma pranešime.
Talibanas seniai reikalauja tiesioginių derybų su Vašingtonu. Kovotojai sako, kad nenori kalbėtis su JAV apie politiką, bet pageidauja surengti tiesioginį susitikimą ir aptarti Vašingtonui rūpimus klausimus, ypač susirūpinimą dėl saugumo, taip pat apie Talibaną ir jo vaidmenį kuriant Afganistano ateitį. Talibai taip pat sakė norintys aptarti Afganistane tebelaikomų apie 15 tūkst. JAV ir NATO karių išvedimo kalendorių.
Kol kas neaišku, kada galėtų būti surengtas kitas susitikimas ir kas jame dalyvautų, bet su AP kalbėjęsis Talibano pareigūnas sakė esąs įsitikinęs, kad tokios derybos bus surengtos.
Buvęs Talibano ministras ir buvęs grupuotės politinio komiteto vadovas Aga Janas Mohtismas, tebepalaikantis glaudžius ryšius su kovotojais, taip pat patvirtino, kad anksčiau šią savaitę Dohoje įvyko JAV pareigūnų ir Talibano susitikimas.
„Talibanas nori išspręsti savo problemas su amerikiečiais, kad būtų užbaigta invazija“, – sakė jis.
Grupuotė argumentuoja, kad dabartinė Afganistano vyriausybė nepajėgi veikti nepriklausomai nuo Vašingtono. Talibai taip pat sako, kad tuo atveju, jeigu jie negalės išsklaidyti JAV susirūpinimo dėl jų grupuotės, bet koks susitarimas su Kabulu būtų bereikšmis.
Per penkerius metus trukusį Talibano valdymą Afganistane, nutrauktą 2001 metais JAV vadovaujamos invazijos, tuometis judėjimo lyderis mula Mohammedas Omaras teigė, kad nesvarbu, kokių nuolaidų padarytų talibai – pavyzdžiui, leistų mergaitėms lankyti mokyklas – tai neužtikrintų jiems tarptautinio pripažinimo, kol su tuo nesutiktų Jungtinės Valstijos.
Dabartinė vadovybė, kurios daugumą sudaro mulos Omaro bendražygiai, lieka įsitikinę, kad Afganistano ateitį galima nuspręsti tik išsklaidžius JAV nuogąstavimus dėl Talibano vaidmens.
Afganistano prezidento Ashrafo Ghani nacionalinio saugumo komanda sakė esanti pasiruošusi bet kuriuo metu surengti derybas su Talibanu, tačiau tvirtino, kad jos sąjungininkai, įskaitant Jungtines Valstijas, tokiame procese turėtų dalyvauti tik kaip stebėtojai.
Ankstesnis mėginimas 2013 metais surengti Vašingtono ir Talibano tiesiogines derybs žlugo, kai tuometis Afganistano prezidentas Hamidas Karzai pareiškė protestą, kad Talibanas savo biurą Dohoje pavadino Afganistano Islamo Emyrato atstovybe ir iškėlė ant jo savo nuversto režimo vėliavą.
