 |
| Vilniaus m. savivaldybės nuotr./Ceremonija |
Kaip rašoma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime, tokia pat plytelę šių metų gegužę šių miestų vadovai įkasė ir Vilniaus Katedros aikštėje, rugpjūčio pabaigoje analogiška plytelė nuguls ir Rygoje.
„Džiaugiuosi, kad prabėgus beveik 24 metams, kai visi kartu susikibę už rankų garsiai ištarėme žodį Laisvė, Baltijos šalių sostinių vienybės dvasia ne tik neišblėso, bet draugystė, laiko patikrinta, tapo dar tvirtesnė. Kaip sakė Ciceronas „Pasaulyje nėra nieko gražesnio ir malonesnio už draugystę; išbraukti iš gyvenimo draugystę — tolygu atimti iš pasaulio saulės šviesą“. Šiandien mes visi kartu džiaugiamės, kad buvome ne vieni, o visi kartu vieningi ir tik taip galėjom pakeisti mus supantį pasaulį“, – Taline sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Visos trys plytelės sukurtos skulptoriaus Gitenio Umbraso. Kiekvienos iš jų svoris – 75 kilogramai, o vienos plytelės gamyba truko ilgiau nei tris savaites. Pėdų įspaudas pasirinktas tokio dydžio, kad nebūtų per mažas kiekvienam, norinčiam atsistoti ant plytelės. Pasak Baltijos kelio ženklo autoriaus, ši plytelė tarnaus daugiau nei tris šimtus metų.
Visų trijų Baltijos valstybių sostinių centrinėse miesto vietose įmontuoti atminimo ženklus – Vilniaus miesto iniciatyva. Ja norima priminti ateinančioms kartoms, kad 1989 metais rugpjūčio 23 dieną, minint 50-sias Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metines, Vilnių, Rygą ir Taliną sujungė gyva, analogų pasaulyje neturinti, 600 kilometrų žmonių rankų grandinė. Šiais metais trijų Baltijos šalių sostinės švenčia bendradarbiavimo 20-ąsias metines.
