Raketos pataikė į anksčiau Gyvačių salą atakavusį rusų laivą „Moskva“, kreiseris dega

Kova už Europos ateitį vyksta Ukrainos žemėje, teigia Kyjive viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. 

„Kova už Europos ateitį vyksta čia, Ukrainos žemėje“, – trečiadienio vakarą per spaudos konferenciją Kyjive sakė Lietuvos vadovas.

Trečiadienį Lietuvos prezidentas kartu su Estijos, Latvijos ir Lenkijos vadovais lankėsi karo niokojamos Ukrainos sostinėje. 

Gitano Nausėdos vizitas Ukrainoje

+5

Ukrainiečius bei šios šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį didvyriais pavadinęs G. Nausėda per spaudos konferenciją teigė, kad Ukrainai šiuo metu labiausiai reikalinga karinė pagalba. 

„Kviečiu mūsų partnerius ir sąjungininkus didinti karinę pagalbą Ukrainai“, – teigė Lietuvos prezidentas. 

„Diplomatinės pastangos taip pat sveikintinos, bet Ukrainos ateitis bus sprendžiama mūšio lauke“, – pridūrė G.Nausėda. 

Jis taip pat paragino teikti ekonominę, finansinę ir humanitarinę pagalbą. G.Nausėdos teigimu, be karinės pagalbos, Lietuva Ukrainai jau yra skyrusi 14 mln. eurų vertės humanitarinę ir finansinę pagalbą. 

Pasak šalies vadovo, Vilniuje, globojant Lietuvos ir Ukrainos pirmosioms ponioms, ketinama įkurti Ukrainos švietimo ir kultūros centrą. 

G.Nausėdos teigimu, visiems Rusijos bankams privalo būti pritaikytos sankcijos: „Mes privalome nustoti finansuoti Putino karą“.

Prezidentas išreiškė viltį, jog Europos Sąjungai pavyks nutraukti su Rusija ir energetinius ryšius – jo teigimu, tai politinės valios klausimas. 

„Daugelį metų Lietuva turėjo tik vieną dujų tiekimo šaltinį ir tai buvo Rusija. Mums pavyko nutraukti energetinius ryšius su agresoriumi. Tikiuosi, kad tai pavyks padaryti ir likusiai Europai. Tai politinės valios reikalas“, – sakė G.Nausėda. 

Prezidentas spaudos konferencijos metu taip pat dar kartą išreiškė paramą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje. 

„Leiskite man pakartoti – Ukraina priklauso Europos Sąjungai. Lietuva ir toliau pasisakys už tai iki tol, kol mes pamatysime ukrainiečius sėdinčius su mumis Briuselyje prie to paties stalo“, – teigė šalies vadovas. 

Rusijos kariai yra „žemos kovinės dvasios ir nusivylę“, „ABC News“ cituoja Pentagono vadovą.

Trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Pentagono atstovas spaudai John Kirby sakė, kad Rusijos kariniai vadai yra „nusivylę“, nes Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi ne taip, kaip planuota.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija okupuotose Ukrainos teritorijose pradėjo „mobilizaciją“.

„Net ir turėdami nemažas senovinės karinės technikos atsargas ir didelį skaičių karių, Rusijos kariai abejoja savo galimybėmis sutriuškinti mus, sutriuškinti Ukrainą. Mes padarysime viską, kad jų abejonės išsipildytų“, – kalba Ukrainos prezidentas išplatintame vaizdo pranešime.

„Arba Rusijos vadovybė iš tikrųjų sieks taikos, arba Rusija dėl šio karo visam laikui pasitrauks iš tarptautinės arenos“, – pridūrė V.Zelenskis.

Rusija trečiadienį paskelbė sankcijas 398 JAV Kongreso nariams, atsakydama į Vašingtono baudžiamąsias priemones dėl Maskvos invazijos Ukrainoje, taip pat nurodė, kad bus įvesta tolesnių suvaržymų.

„Atsižvelgiant į sankcijas, kurias nuolat skelbia JAV, tolesni pranešimai apie Rusijos atsakomąsias priemones planuojami artimiausioje ateityje“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. Institucija nurodė, kad sankcijos apima draudimą asmenims atvykti į Rusiją.

Atskirame pranešime URM nurodė, kad sankcijos taip pat bus taikomos 87 Kanados Senato nariams ir kad bus greitai paskelbta tolesnių priemonių, reaguojant į Otavos „trumparegišką“ politiką.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24-ąją pasiuntus pajėgas į provakarietišką Ukrainą Vakarų valstybės įvedė virtinę skaudžių sankcijų Maskvai. Be kita ko, keletas Rusijos bankų buvo atsieti nuo tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT, įvestas anglių embargas ir naujų suvaržymų investicijoms.

Vakarų šalys taip pat koordinuotai išsiuntė dešimtis rusų diplomatų, įtariamų šnipinėjimu.

Trečiadienį Rusija pranešė atsakydama išsiunčianti vieną aukšto rango Čekijos diplomatą iš Europos Sąjungos atstovybės Maskvoje.

Rusijos FSB agentai, nusikalstamo pasaulio atstovų pagalba, korumpuoti pareigūnai, dezinformacija apie pabėgimo planą, norint nuslėpti tikruosius veiksmus.

Rusijai artimo Ukrainos oligarcho Viktoro Medvedčuko sulaikymo detalės atrodo lyg iš detektyvinio trilerio.

Šios operacijos detales atskleidė Ukrainos specialiosios tarnybos.

Plačiau skaitykite čia.

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

JAV papildomai siunčia 800 mln. dolerių vertės ginklų, šaudmenų ir kitos saugumo pagalbos Ukrainai, rašo CNN.

„Rusijai ruošiantis suintensyvinti puolimą Donbaso regione, Jungtinės Valstijos ir toliau suteiks Ukrainai pajėgumų apsiginti“, – sakoma JAV prezidento Joe Bideno pareiškime.

Teigiama, kad pagalbos paketą sudarys tiek naujo tipo ginklai, tiek įranga, kurią JAV jau kelias savaites tiekia Ukrainai.

Naujoji įranga apima „artilerijos sistemas, artilerijos pabūklus ir šarvuotus transporterius“, sakoma J.Bideno pareiškime. 

Ukrainai taip pat bus perduota sraigtasparnių.

Gauta pranešimų apie daugiau žuvusių žmonių Ukrainos šiaurės rytų Charkivo regione, rašo BBC.

Pasak Charkivo gubernatoriaus Oleho Synegubovo, per pastarąją parą per apšaudymus žuvo mažiausiai septyni žmonės ir 22 buvo sužeisti.

Jis taip pat nurodė, kad Ukrainos kariai numušė du Rusijos lėktuvus, kurie atakavo regioną.

JAV iždo sekretorė Janet Yellen perspėja, kad šalys, kenkiančios Amerikos ir jos sąjungininkų Rusijai taikomoms sankcijoms, patirs savo veiksmų pasekmių.

„Sankcijas taikančių šalių koalicija nebus abejinga veiksmams, kurie kenkia mūsų įvestoms sankcijoms“, – sakoma J.Yellen parengtuose užrašuose kalbos, kuri trečiadienį bus pasakyta Atlanto Tarybai.

JAV ir jos sąjungininkės taiko sankcijas, atsakydamos į Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir siekdamos panaudoti pasaulinę ekonomiką kaip ginklą prieš Rusiją.

Kol kas nėra šalių, kurios padėtų išvengti sankcijų, tačiau sąjungininkės baiminasi, kad Vakarų sankcijas kritikuojanti Kinija gali tai padaryti.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

„Matome Ukrainos pajėgų mėginimus rengti diversijas ir smūgius objektams Rusijos Federacijos teritorijoje, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime. – Jeigu tokie atvejai tęsis, Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos suduos smūgių sprendimų priėmimo centrams, taip pat Kyjive, nuo ko Rusijos kariuomenė iki šiol susilaikydavo.“

Antradienį pranešta, kad Belgorodo regione, netoli sienos su Ukraina, buvo sugadinti geležinkelio bėgiai. Ši geležinkelio atšaka svarbi planuojamai Rusijos atakai Rytų Ukrainos kryptimi. 

Anksčiau Belgorode buvo atakuota naftos saugykla ir amunicijos sandėlis. Skelbiama, kad šiuo metu pasienyje esančiame Rusijos regione paskelbtas padidintas terorizmo pavojus. 

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskambino Ukrainos vadovui Volodomyrui Zelenskiui, kad jį informuotų apie „JAV tęsiamą paramą“ Kyjivui, pranešė Baltieji rūmai.

V.Zelenskis savo ruožtu per „Twitter“ parašė, kad jis kartu su V. Bidenu aptarė „papildomą gynybos ir galimą makrofinansinės pagalbos paketą“.

Valandą trukęs pokalbis įvyko pasirodžius pranešimų, kad Vašingtonas nusiteikęs paskelbti apie šimtų milijonų dolerių vertės papildomų karinių atsargų perdavimą Kyjivui.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) prokuroras apsilankė Bučoje, institucija paskelbė tviteryje.

„Esame čia, nes turime pagrįstų priežasčių manyti, kad čia vykdomi nusikaltimai, priklausantys TBT jurisdikcijai“, – teigiama paskelbtoje žinutėje.

Ikiteisminį tyrimą dėl karo nusikaltimų Ukrainoje Hagos teismo prokuroras Karimas Khanas pradėjo praėjus savaitei nuo karo pradžios. 

Atskirus ikiteisminius tyrimus pradėjo ir dar mažiausiai 12 šalių, tarp kurių yra ir Lietuva. Pati Ukraina šiuo metu tiria apie 6 tūkst. atskirų nusikaltimų epizodų. 

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, visos šalys renka įrodymus, kuriuos ketina pateikti Hagos teismui, kad šis įvertintų kaltųjų dėl Rusijos pajėgų vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui atsakomybę. 

Rusijai prireiks „daugelio metų“, kad atkurtų savo ekonomiką, jei Vakarų sankcijos dėl karo Ukrainoje liks galioti ilgą laiką, trečiadienį pareiškė Audito rūmų vadovas ir buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

„Jei sankcijos išliks tokio paties lygio kaip dabar, atsigavimas užtruks ne mažiau kaip dvejus metus“, – teigė A.Kudrinas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Aleksejus Kudrinas

„Vėliau turėsime daugelį metų persitvarkyti, nes kalbame apie ištisos virtinės prekių importo pakeitimą“, – citavo jį Rusijos naujienų agentūros.

Pasak A.Kudrino, jau dabar šalyje sparčiai auganti infliacija iki šių metų pabaigos gali pasiekti 20 proc. lygį.

Prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad Rusijos ekonomikai pavyko atlaikyti beprecedentę bangą sankcijų, įvestų Kremliui vasario 24 dieną pasiuntus pajėgas į Ukrainą.

Tačiau ekonomistai mano, kad didžiausias sankcijų poveikis ekonomikai – dar ateityje. Prognozuojama, kad Rusija, labai priklausiusi nuo užsienietiškos gamybos įrangos ir plataus vartojimo prekių importo, nugrims į gilų nuosmukį.

„Viena pagrindinių grėsmių šiandien yra ekonomikos susitraukimas dėl, viena vertus, logistikos apribojimų, kita vertus, likvidumo trūkumo“, – Rusijos aukštiesiems parlamento rūmams, Federacijos Tarybai, sakė vicepremjeras Andrejus Belousovas.

Pasak A.Belousovo, pramonės ir prekybos sektoriai dėl sankcijų susitraukė 11 procentų.

Vicepremjeras pridūrė, kad siekiant paremti ekonomiką, pirmąjį šių metų ketvirtį valstybės biudžeto išlaidos buvo padidintos penktadaliu, palyginti su ankstesniais metais.

Rusijos vyriausybė dar nepaskelbė augimo prognozės 2022 metams, tačiau, Pasaulio banko skaičiavimais, šalies BVP sumažės 11,2 procento.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas trečiadienį pareiškė, kad Kyjivas laukia Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vizito ir Berlyno pažado tiekti Ukrainai daugiau ginklų, taip paaiškindamas atsisakymą priimti vokiečių valstybės vadovą.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį patvirtino, kad siūlėsi kartu su kitais ES lyderiais apsilankyti Ukrainoje, tačiau Kyjivas atkirto, kad jis šiuo metu nėra laukiamas.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Toks atsakymas F.-W.Steinmeieriui – buvusiam užsienio reikalų ministrui, neseniai prisipažinusiam padarius „klaidų“ dėl savo pernelyg minkštos pozicijos Maskvos atžvilgiu praeityje, – Vokietijoje plačiai vertinamas kaip diplomatinis akibrokštas.

Tačiau Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai pareiškė, kad V.Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, kad pagrindinis argumentas buvo kitoks: mūsų prezidentas laukia kanclerio, kad jis [O.Scholzas] galėtų priimti tiesioginius praktinius sprendimus, įskaitant ginklų tiekimą“, – transliuotojui ZDF sakė O.Arestovyčius.

Vokietijos prezidentui tenka daugiausia reprezentacinis vaidmuo, o kancleris vadovauja vyriausybei.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad netoli Mariupolio yra daugiau kaip 10 000 Rusijos karių, kurie bando užimti miestą, rašo UNIAN.

Jis pažymėjo, kad Ukrainos kovotojai toliau gina Mariupolį.

„Jie vis dar kovoja“, – sakė V.Reznikovas.

Trečiadienio popietę Lietuvos prezidentas kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentais Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Baltijos šalių ir Lenkijos Prezidentai su Ukrainos vadovu aptarė priemones, kurios gali pakeisti karo eigą ir sustabdyti agresorių.

Prezidentūra praneša, kad Lietuvos prezidentas susitikime pabrėžė, kad karinė parama Ukrainai ypač svarbi šiuo laikotarpiu, nes būtent ji gali nulemti karo baigtį ir Ukrainos pergalę. Pasak šalies vadovo, diplomatinės pastangos yra svarbios, siekiant sustabdyti karą, tačiau nepakankamos – Ukrainai reikia karinės, ekonominės, humanitarinės ir politinės paramos.

„Lietuva Ukrainai perdavė ginklų brigados dydžio vienetui apginkluoti bei tam skirtą amuniciją. Karinė pagalba padės herojiškai ukrainiečių tautai kovoti už savo laisvę ir suverenumą. Lietuva visomis išgalėmis yra su jumis – kartu iki pergalės“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuvos Respublikos Prezidentūros nuotr./Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos prezidentai susitiko su Volodymyru Zelenskiu

Pasak G.Nausėdos, Lietuvos humanitarinė ir finansinė parama Ukrainai šiuo metu sudaro apie 14 milijonų eurų. Lietuvos vadovas susitikime teigė, kad šiuo metu Lietuva priima virš 43 tūkstančių karo pabėgėlių iš Ukrainos – jiems yra sudarytos palengvintos galimybės įsikurti šalyje, vaikams gauti švietimo sistemos paslaugas. Lietuva ketina įkurti Ukrainos švietimo ir kultūros centrą, kuris bus globojamas pirmųjų Lietuvos ir Ukrainos ponių.

Kalbėdamas su Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Ukrainos prezidentais Lietuvos vadovas akcentavo, kad tarptautinė bendruomenė turi sparčiau tęsti Rusijos izoliacijos procesą, o sankcijos turi apimti ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją, kuri yra Rusijos karo prieš Ukrainą dalyvė. Prezidentas teigė, kad naujajame ES sankcijų pakete turi atsirasti embargas dujoms ir naftai iš Rusijos bei sankcionuoti visi Rusijos bankai.

„Rusiškos naftos ir dujų turime atsisakyti dabar. Negalime laukti metų ar dvejų, nes kiekvieną dieną miršta ukrainiečiai. Rusijos karo mašiną Europa finansuoja pirkdama rusišką naftą ir dujas. Negalime to leisti. Tai yra unikalus momentas Europai tapti energetiškai nepriklausomai“, – teigė prezidentas.

Susitikime taip pat buvo aptartos galimybės Ukrainai sparčiau gauti šalies kandidatės į Europos Sąjungą (ES) statusą. Prezidentai išreiškė paramą Ukrainos europinėms aspiracijoms bei sutarė ir toliau šį klausimą kelti susitikimuose su ES šalimis narėmis.

Kremlius trečiadienį atmetė idėją iškeisti Ukrainos suimtą prorusišką oligarchą Viktorą Medvedčuką į Rusijos rankose esančius ukrainiečius.

Deputatas ir verslininkas V.Medvedčukas – vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje, žinomas dėl savo glaudžių ryšių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Oligarchas sako, kad Rusijos lyderis yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

Ukrainos tarnybos antradienį pranešė sučiupusios 67 metų V.Medvedčuką, pabėgusį iš namų arešto, kai Rusija vasario 24-ąją pasiuntė savo pajėgas į provakarietišką kaimynę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė iškeisti V.Medvedčuką į ukrainiečius, pakliuvusius į Rusijos nelaisvę.

Tačiau Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad V.Medvedčukas neturi „nieko bendra su specialiąja karine operacija“, kaip Maskva oficialiai vadina savo karą Ukrainoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija per besitęsiantį karą Ukrainoje įvykdė „akivaizdžių ir sistemingų tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų“, sakoma trečiadienį paskelbtoje didžiausios pasaulyje saugumo institucijos ataskaitoje.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) dokumente teigiama, jog jeigu Maskva, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, laikytųsi savo tarptautinių įsipareigojimų, „nužudytų ar sužeistų civilių gyventojų skaičius būtų daug mažesnis“.

Per ESBO Nuolatinės tarybos posėdį pristatytoje 110 puslapių ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į apgadintus ir sugriautus namus, ligonines, mokyklas, vandens stotis ir kitą infrastruktūrą.

Trys ekspertai, parengę ataskaitą, grindžiama informacija, gauta iš Ukrainoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, pareiškė, kad neįmanoma nustatyti karo nusikaltimų, atsižvelgiant į jų misijos laikotarpį ir apimtį.

„Vis dėlto misija aptiko aiškių tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimų, kuriuos Rusijos pajėgos padarė atlikdamos karo veiksmus“, – rašoma ataskaitoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

JAV prezidento Joe Bideno administracija netrukus iš esmės išplės Ukrainai siunčiamų ginklų arsenalą, skelbia dienraštis „The Washington Post“. Esą Pentagonas ukrainiečiams planuoja perduoti ir karinių visureigių „Humvee“, ir haubicų, ir bepiločių orlaivių.

Ketinama perduoti ir specialių apsauginių kostiumų, kurie padėtų apsisaugoti nuo cheminės, biologinės ar net branduolinės atakos.

Nors galutinis karinės pagalbos paketo turinys dar nėra aiškus, minimi net sraigtasparniai Mi-17. Viso paketo vertė – 750 mln. JAV dolerių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Visureigiai „Humvee“ Lenkijoje

Nuo 2021 metų, kai J.Bidenas pradėjo dirbti Amerikos prezidentu, JAV Ukrainai suteikė karinės pagalbos daugiau nei už 2,4 mlrd. dolerių. Vien nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją – 1,7 mlrd. dolerių.

„The Washington Post“ rašo, kad Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas palaiko nuolatinį dialogą su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu. O.Reznikovas anksčiau tviteryje rašė, kad Kyjivui reikia daugiau bepiločių orlaivių, oro gynybos sistemų, šarvuočių, kovinių orlaivių ir priešlaivinių raketų.

Amerikiečiai ir jų sąjungininkai spėriai gabena ginklus Ukrainai. Kaip rašo „The Washington Post“, vien iš JAV kasdien į kaimynines valstybes atskrenda 8–10 orlaivių su karine pagalba. Siuntinius vėliau perima Ukraina, kuri pati paskirsto ginkluotę po šalį.

„Siunčiama įranga greit atiduodama. Kai tik ji atsiduria šalyje, į kurią atskrendame, paletės užkeliamos į sunkvežimius. Tuos sunkvežimius perima Ukrainos ginkluotosios pajėgos ir nuveža į Ukrainą“, – paaiškino aukšto rango Pentagono pareigūnas.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė suderintas sankcijas prorusiškiems separatistams, be to, į sankcijų sąrašą įtraukė daugiau oligarchų ir jų artimųjų.

JK vyriausybė pranešė, kad derindama savo veiksmus su ES ji skelbia sankcijas „178 rusų separatistams“ Rytų Ukrainoje ir dar šešiems oligarchams, jų šeimų nariams ir darbuotojams.

„Sprendimas priimtas po daugybės praėjusios savaitės pranešimų, kad Rusija barbariškai taikosi į civilius tuose regionuose“, – sakoma Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

JK užsienio reikalų ministerija skelbia, į naujausią asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukti Aleksandras Anančenka ir Sergejus Kozlovas – Rusijos palaikomų Donecko ir Luhansko "liaudies respublikų", kurias yra pripažinusi tik Maskva, lyderiai.

„Po siaubingų raketų atakų prieš civilius Rytų Ukrainoje šiandien taikome sankcijas tiems, kurie palaiko nelegaliai atsiskyrusius regionus ir prisideda prie žiaurumų prieš Ukrainos žmones“, – kalbėjo užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

„Mes ir toliau taikysimės į visus tuos, kurie padeda ir kursto (prezidento Vladimiro) Putino karą“, – pridūrė ji.

Sankcijos taip pat įvestos Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ vadovui Vagitui Alekperovui ir konglomerato „Sistema“ pirmininkui Vladimirui Jevtušenkovui.

Didžioji Britanija prisideda prie tarptautinės bendruomenės pastangų bausti Rusiją už vasario 24 dieną Vladimiro Putino pradėtą invaziją į Ukrainą, įšaldydama įvairių subjektų turtą, įvesdama kelionių draudimą ir sankcijas.

Šios sankcijos kol kas buvo nukreiptos prieš Rusijos gynybos, prekybos ir transporto bendroves.

L.Truss teigimu, naujausias sankcijų paketas numato rusiškų prekių, įskaitant plieną ir geležį, importo draudimą nuo šio ketvirtadienio. 

„Mes nenurimsime vykdydami savo misiją sustabdyti Putino karo mašiną“, – sakė L.Truss.

Nuo Maskvos karo Ukrainoje pradžios Londonas įvedė sankcijų daugiau nei 1 400 asmenų ir įmonių, susijusių su Rusija, įskaitant daugiau nei 100 oligarchų ir jų šeimos narių.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas trečiadienį pareiškė, kad Maskva vertins JAV ir NATO transportą, gabenantį ginklus Ukrainos teritorija, kaip „legitimius karinius taikinius“.

S.Riabkovas pridūrė, esą bet kokie Vakarų bandymai padaryti žalą Rusijos kariuomenei ir jos remiamiems separatistams bus „griežtai stabdomi“.

Amerikiečiai ir jų sąjungininkai spėriai gabena ginklus Ukrainai. Kaip rašo „The Washington Post“, vien iš JAV kasdien į kaimynines valstybes atskrenda 8-10 orlaivių su karine pagalba. Siuntinius vėliau perima Ukraina, kuri pati paskirsto ginkluotę po šalį.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pasielgė „nepriimtinai“, apkaltinęs Maskvą vykdant genocidą Ukrainoje, kur jau antrą mėnesį tęsiasi Rusijos karinė kampanija.

„Kategoriškai su juo nesutinkame. Laikome nepriimtinais mėginimus tokiu būdu iškraipyti padėtį, juo labiau, kaip jau sakėme, kad tai vargu ar dera Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jis pridūrė, kad Jungtinės Valstijos yra „šalis, įvykdžiusi gerai žinomų darbų per naujųjų ir naujausiųjų laikų istoriją“, bet šios minties neišplėtojo.

Tass/„Scanpix“ nuotr./Dmitrijus Peskovas

J.Bidenas antradienį apkaltino Rusijos prezidento Vladimiro Putino pajėgas vykdant genocidą Ukrainoje. Vašingtono administracija šį terminą Maskvos karo Ukrainoje kontekste pavartojo pirmąkart.

Ukraina kaltino Rusiją karo nusikaltimais dar prieš tai, kai Bučoje buvo aptikti šimtai nužudytų civilių. Vaizdai iš šio netoli Kyjivo esančio miesto sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Anksčiau J.Bidenas pavadino V.Putiną „karo nusikaltėliu“ ir sakė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl įtariamų žiaurumų.

Tačiau Jungtinės Valstijos, laikydamosi ilgalaikio protokolo, nevartojo termino „genocidas“ dėl jo griežtos teisinės apibrėžties ir sunkių šio kaltinimo implikacijų.

JAV lyderis antradienį sakė, kad teismai galiausiai turės nuspręsti, ar Rusijos veiksmai prieš provakarietišką kaimynę atitinka genocido sampratą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas prabilo apie galimybę iškeisti sulaikytą Ukrainos parlamentarą Viktorą Medvedčuką į Maskvos laikomus ukrainiečius.

„Tai ne Rusijos pilietis, o užsienio politikas, mes nežinome, ar jis to nori“, – sakė D.Peskovas.

Prorusiškas politikas V.Medvedčukas buvo sulaikytas antradienį po daugiau nei 40 dienų slapstymosi. Jis laikomas artimu Vladimiro Putino draugu. 

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po V.Medvedčuko sulaikymo pareiškė, kad jis galėtų būti iškeistas į Rusijos laikomus ukrainiečius. 

Feisbuke paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

Iš Ukrainos per pastarąją parą išvyko daugiau nei 40 tūkst. pabėgėlių, trečiadienį pranešė Jungtinės Tautos, įspėdamos, kad pažeidžiamas moteris ir vaikus pakeliui siekia išnaudoti prekeiviai žmonėmis.

JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR informavo, kad nuo Rusijos įsiveržimo pradžios vasario 24-ąją, pabėgo iš viso 4 656 509 ukrainiečiai – 40 679 žmonėmis daugiau nei antradienį.

Apie 90 proc. išvykusiųjų iš Ukrainos yra moterys ir vaikai, kadangi 18–60 metų vyrams paskelbta mobilizacija, jiems draudžiama palikti šalį.

„Ukrainos pabėgėlių krizė yra moterų ir vaikų apsaugos krizė“, – pabrėžė UNHCR vyriausiojo komisaro pavaduotoja Gillian Triggs.

Beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų buvo priversti palikti savo namus. Dalis jų tebėra karo draskomoje šalyje.

„Neįmanoma įvertinti, kiek Ukrainos pabėgėlių moterų ir vaikų galėjo tapti prekeivių žmonėmis grobiu. Kol kas žinomų atvejų, laimei, yra nedaug“, – sakė už pabėgėlių apsaugą atsakinga G.Triggs.

„Tačiau esame itin budrūs ir įspėjame pabėgėlius apie grobuonių ir nusikalstamų tinklų pavojų. Jie gali mėginti pasinaudoti jų pažeidžiamumu arba vilioti pažadais nemokamai vežti, apgyvendinti, įdarbinti ar suteikti kitokią pagalbą“, – nurodė ji.

„Nors dosnumas ir solidarumas su Ukrainos pabėgėliais įkvepia, valstybės turi neleisti grobuoniškiems asmenims ir nusikalstamiems tinklams pasinaudoti šia padėtimi“, – pridūrė komisaro pavaduotoja.

JT pavaldžios Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) duomenimis, nuo karo pradžios 7,1 mln. žmonių paliko savo namus, bet tebėra Ukrainoje.

Anot IOM, be ukrainiečių pabėgėlių, iš šalies taip pat išvyko daugiau kaip 210 tūkst. šalyje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių kitų šalių piliečių.

Iš viso daugiau nei ketvirtadalis gyventojų buvo priversti palikti savo namus.

Prieš invaziją Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose – neskaitant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų užimtų rytinių rajonų – gyveno 37 mln. žmonių.

Toliau pateikiame UNHCR duomenis, rodančius, kaip pasiskirstė iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgę žmones.

Lenkija

Beveik šeši iš 10 ukrainiečių pabėgėlių – iki šiol 2 669 637 – kirto Lenkijos sieną, nurodo JT.

Daugelis žmonių, vykstantys į artimiausias Ukrainos vakarines kaimynes, toliau keliauja į kitas Europos valstybes, priklausančias atvirų sienų Šengeno zonai.

Rumunija

Šią ES valstybę narę iš viso pasiekė 709 249 ukrainiečiai. Daugelis jų atvyko iš Moldovos, įsiterpusios tarp Rumunijos ir Ukrainos.

Manoma, kad dauguma šių žmonių paskui išvyko į kitas šalis.

Vengrija

Iš viso į Vengriją atvyko 434 342 ukrainiečiai.

Rusija

Dar 433 083 pabėgėliai ieškojo prieglobsčio Rusijoje.

Be to, vasario 21–23 dienomis iš separatistų kontroliuojamų teritorijų Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose į Rusiją persikėlė 113 tūkst. žmonių.

Moldova

Moldovos siena yra arčiausiai Ukrainos svarbaus Odesos uostamiesčio. Į šią ES nepriklausančią valstybę, kuri yra viena skurdžiausių Europoje, iš viso pabėgo 415 850 ukrainiečių.

Dauguma Moldovą pasiekusių pabėgėlių vėliau išvyko į kitas šalis.

Slovakija

Į Slovakiją, su kuria Ukraina turi trumpiausią sieną, iš viso pasitraukė 323 020 žmonių.

Baltarusija

Dar 21 852 pabėgėliai nukeliavo į šiauriau esančią Baltarusiją – glaudžią Rusijos sąjungininkę.

Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras trečiadienį lankėsi Bučos mieste – šimtų civilių žudynių, dėl kurių Ukraina kaltina kelias savaites miestą okupavusias Rusijos pajėgas, vietoje.

„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia, nes turime svaraus pagrindo manyti, jog vykdomi nusikaltimai, priklausantys šio teismo jurisdikcijai“, – žurnalistams sakė Karimas Khanas. 

„Turime prasiskverbti pro karo rūką, kad rastume tiesą. Tam reikia nepriklausomo, nešališko tyrimo“, – nurodė jis.

Pasak TBT prokuroro, netrukus darbą pradės teismo ekspertų komanda, „kad galėtume aiškiai užtikrinti tiesos atskyrimą nuo fikcijos“.

„Turime nedaryti skubotų išvadų ir remtis [gautais] įrodymais, – kalbėjo K.Khanas. – Teisėsaugos atstovai privalo būti mobilizuoti ir išsiųsti į mūšį ginti civilių.“

Rusija neigia atsakomybę dėl civilių mirčių Ukrainoje, o prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad pranešimai apie rusų karius, šaudančius į civilius, yra „suklastoti“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Estijos parlamentą padėkojo šaliai ir jos žmonėms už paramą Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai ir pabrėžė, jog būtina skubiai sustabdyti Rusiją.  

V.Zelenskis sakė, jog Maskva nemano, kad Europa galėtų priversti Rusiją atsakyti už šį karą. 

„Rusija tikisi europiečių susiskaldymo“, – sakė jis.  

„Dabar galime arba sustabdyti Rusiją, arba labai ilgam netekti civilizuoto gyvenimo“, – kalbėjo V.Zelenskis.

„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Pasak prezidento, „rusiškas fašizmas“ sunaikino visa, kas buvo kuriama pastaruosius 30 metų, iš saugumo, kaip ir Ukrainos miestų, beliko griuvėsiai. 

„Estija viena pirmųjų suteikė pagalbą Ukrainai, įskaitant ginklus, ir esu nuoširdžiai dėkingas jums už tai“, – sakė jis. 

V.Zelenskis pabrėžė, jog būtina padaryti dar daugiau, kad Europa negrįžtų į 1940-uosius. 

„Esu dėkingas, kad suprantate, jog Ukrainos narystė Europos Sąjungoje – ne ekonomikos, o saugumo klausimas ir laisvės bei demokratijos garantija. Visi, pasirinkusieji laisvę XX amžiuje, turi išsaugoti ją XXI amžiuje“, – sakė prezidentas.   

Rusija Donbase bando surinkti pajėgas, kurios viršys Ukrainos karių skaičių penkis kartus. Apie tai rašo leidinys „The Times“, remdamasis šaltiniu Ukrainoje. 

Pasak leidinio, Ukrainos karinis šaltinis sakė, kad Rusijos kariai iš viso regiono juda lemiamam mūšiui Donbase.

Tačiau ir šios, dešimčių tūkstančių karių pajėgos, Rusijos pergalei vis dar nepakankamos.

Kai kurie šaltiniai taip pat mano, kad puolimas prasidės savaitės pabaigoje.

Estijos sostinėje Taline tęsiasi protestai prieš Rusijos invaziją į Ukrainą ir jos karių vykdomus nusikaltimus. Trečiadienį prie Rusijos ambasados susirinko kelios dešimtys moterų, kurios buvo ant galvų užsimaukšlinusios juodus maišus ir apsinuoginusios iki esą sukruvintų apatinių.

Postimees nuotr./Protestas prie Rusijos ambasados Taline

Taip siekiama atkreipti dėmesį į Rusijos karių Ukrainoje vykdomus prievartavimus.

„Rusijos kariai prievartauja ir žudo nekaltas moteris bei vaikus Ukrainoje. Žmonės, kurie remia šį karą, taip pat remia karo nusikaltimus. Tai yra mūsų žinia Putino režimo rėmėjams Rusijoje, Estijoje ir visur kitur“, – teigė protesto organizatoriai.

Pirmadienį apie dešimt aktyvistų surengė protestą prie Vokietijos ambasados, o antradienį keliolika žmonių, užsidėję dujokaukes, susirinko prie Vengrijos diplomatinės atstovybės ir taip parodė, ką mano apie Budapešto sprendimą toliau pirkti rusiškas dujas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį atsisakė pakartoti JAV prezidento Joe Bideno kaltinimą, kad Rusija vykdo ukrainiečių genocidą, ir įspėjo, kad žodinis eskalavimas nepadės užbaigti karo.

J.Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą. „Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė jis.

Tačiau E.Macronas, intensyvindamas savo rinkimų kampaniją prieš savo varžovę, kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, televizijai „France 2“ sakė, kad lyderiai turėtų kalbėti atsargiai.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

„Aš pasakyčiau, jog Rusija vienašališkai sukėlė brutaliausią karą, jog dabar nustatyta, kad Rusijos armija įvykdė karo nusikaltimų, jog dabar būtina surasti kaltuosius, kad jie stotų prieš teisingumą“, – kalbėjo E.Macronas.

„Tai, kas vyksta, beprotybė, tai neįtikėtinai brutalu, – sakė jis. – Tačiau tuo pačiu metu žiūriu į faktus ir noriu pasistengti išlaikyti galimybę sustabdyti šį karą ir atkurti taiką. Nesu tikras, kad žodinė eskalacija pasitarnauja šiam reikalui.“

E.Macrono teigimu, esamoje situacijoje geriausia „atsargiai“ vartoti terminus apie genocidą, ypač todėl, kad „ukrainiečiai ir rusai yra broliškos tautos“.

J.Bideno komentarus sveikino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną ne kartą kaltinęs Maskvą genocidu.

E.Macronas, kuris karo metu palaikė dialogą su V.Putinu, savo komentarais atkartojo susirūpinimą, pareikštą praėjusį mėnesį, kai J.Bidenas pavadino V.Putiną skerdiku.

Prancūzijos lyderis tuo metu sakė, kad prioritetas yra per diplomatiją pasiekti ugnies nutraukimą ir „jei norime tai pasiekti, negalime eskaluoti [padėties] nei žodžiais, nei veiksmais“.

Interviu „France 2“ E.Macronas užsiminė, kad artimiausiomis dienomis vėl telefonu kalbėsis su V.Putinu ir V.Zelenskiu. Tokie planai paaiškina gana atsargią Prancūzijos lyderio retoriką.

Įtakingas Švedijos dienraštis „Svenska Dagbladet“ cituoja šaltinius, teigiančius, kad šalies premjerė Magdalena Andersson, kuri yra socialdemokratė, iki birželį Madride vyksiančio NATO viršūnių susitikimo pateiks paraišką dėl prisijungimo prie Aljanso. Panašių planų neslepia ir kaimyninė Suomija. Jei tikrai bus priimtas sprendimas pasiprašyti į NATO, Šiaurės Europos geopolitinis paveikslas pasikeis iš esmės.

Plačiau skaitykite čia.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis patarėjas trečiadienį sakė, jog Kyjivas norėtų, kad šalyje apsilankytų Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir pažadų atsiųsti daugiau ginkluotės.

Jis tai pareiškė komentuodamas anksčiau Kyjivo išsakytą poziciją, kad šalis nepageidauja Vokietijos prezidento vizito.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį pripažino, kad siūlėsi aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukė Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė šiuo metu nepageidaujama.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Frankas-Walteris Steinmeieris

Tokia Kyjivo pozicija dėl F.W.Steinmeierio, buvusio užsienio reikalų ministro, neseniai atsiprašiusio už pernelyg nuolaidžią poziciją Maskvos atžvilgiu praeityje, Vokietijoje daugelio buvo įvertintas kaip diplomatinis akibrokštas.

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius trečiadienį Vokietijos visuomeninei televizijai sakė, kad V.Zelenskis neturėjo tikslo įžeisti Berlyną.

„Manau, pagrindinis argumentas buvo kitoks – mūsų prezidentas tikisi, kad atvyks kancleris ir galės priimti tiesioginius praktinius sprendimus, be kita ko, ir dėl ginkluotės tiekimo“, – sakė jis transliuotojui ZDF.

Vokietijos prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, o kancleris vadovauja vyriausybei.

O.Arestovyčius sakė, kad strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio ir civilių gyventojų Rytų Ukrainoje likimas „priklauso nuo vokiškų ginklų, kuriuos galėtume gauti“, tačiau jie nėra pažadėti.

Laikas yra labai brangus, nes „kiekvieną minutę, kai neatvyksta tankas,.. miršta, prievartaujami, žudomi mūsų vaikai“, sakė O.Arestovyčius.

Kadras iš „Facebook“ vaizdo įrašo/Oleksijus Arestovyčius

Vokietijos politikai „matė siaubingus karo vaizdus“, kurie, pasak O.Arestovyčiaus, primena Berlyno sugriovimą 1945 metais. Tai, ką Rusijos kariuomenė daro Ukrainoje, „niekuo nesiskiria“, kalbėjo V.Zelenskio patarėjas.

O.Scholzas jaučia vis didesnį vokiečių spaudimą didinti paramą Ukrainai, jau septynias savaites kovojančiai su šalį užpuolusiomis Rusijos pajėgomis, dėl kurių brutalių veiksmų žuvo tūkstančiai civilių gyventojų.

Kancleris, kuris, kaip ir F.W.Steinmeieris, yra socialdemokratas, prasidėjus karui pažadėjo drastiškas permainas Vokietijos gynybos ir užsienio politikoje bei reikšmingą karinių išlaidų didinimą.

Tačiau jis iki šiol atmetė raginimus pasekti kitų ES vadovų pavyzdžiu ir apsilankyti Kyjive, taip pat atsisakė siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę, visų pirma – dėl istorinių priežasčių.

Vokietija iki šiol siuntė į Ukrainą gynybinę ginkluotę, įskaitant prieštankinius ginklus, raketų leistuvus ir „žemė–oras“ tipo raketas.

Tokia pozicija padidino įtampą O.Scholzo vyriausybėje, ministrams iš Žaliųjų partijos raginant siųsti Ukrainai daugiau ginkluotės.

Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo regione per pastarąją parą per Rusijos pajėgų vykdomą apšaudymą žuvo septyni civiliai, trečiadienį pranešė regiono gubernatorius.

„Per apšaudymą regione buvo sužeisti 22 civiliai, įskaitant tris vaikus. Septyni žmonės žuvo. Prieš kelias dienas per apšaudymą sužeistas dvejų metų berniukas mirė ligoninėje“, – socialiniuose tinkluose paskelbė srities administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Oleksijus Arestovyčius anksčiau pranešė, esą Mariupolyje 36-osios jūrų pėstininkų brigados daliniai sudėtingu ir labai rizikingu manevru prasiveržė į teritoriją, kurią kontroliuoja „Azov“ pulkas.

Tačiau, anot portalo prestupnosti.net šaltinių, tokia informacija nėra visiškai tiksli. Dalis jūrų pėstininkų iš tiesų susijungė su „Azov“ pulku, bet kiti esą buvo paimti į nelaisvę, o likusiųjų likimas iki šiol neaiškus.

Skelbiama, kad 36-osios jūrų pėstininkų brigados daliniai buvo išskaidyti, o viena karių grupė sutiko su pasiūlymu prisijungti prie „Azov“. Šio pulko kariai įsitvirtinę Mariupolio uosto zonoje esančioje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Tiesa, pranešama ir tai, kad diena anksčiau dalis karių pabandė prasiveržti pro blokadą Mariupolio šiaurėje ir susijungti su pagrindinėmis Ukrainos pajėgomis. Kolona buvo apšaudyta ir išsklaidyta – dalis karių buvo sužeisti ir žuvo, kiti buvo apsupti ir paimti į nelaisvę.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad Mariupolio mieste „1 026 Ukrainos 36-osios jūrų pėstininkų brigados kariai savanoriškai sudėjo ginklus ir pasidavė“.

162 iš jų yra karininkai, be to, tarp jų karių yra 47 moterys, pridūrė ministerija. Daugiau nei 100 buvo sužeisti, nurodo Maskva. Šių pranešimų patikrinti neįmanoma.

Kaip rašo portalas novynarnia.com, vis dėlto daugelis jūrų pėstininkų nei bandė prasiveržti, nei prisijungė prie „Azov“ – jie liko vietoje, metalurgijos gamyklos „Azovmaš“ teritorijoje.

Beveik neabejojama, kad šie kariai, kuriems baigėsi maistas ir šoviniai, jau paimti į nelaisvę. Esą tarp jų yra daug kariškių, kurie sužeisti ir negali pajudėti.

Dnipro mero pavaduotojas Michailas Lysenka paragino Rusijos motinas pasiimti Ukrainoje žuvusių Rusijos karių kūnus, kurių miesto morguose yra daugiau kaip 1 500.

„Dabar Dnipro morguose yra daugiau kaip pusantro tūkstančio žuvusių rusų kareivių, kurių niekas nenori išvežti. Jie guli šaldytuvuose.

Tikimės, kad kai kurios rusų motinos galės atvykti ir pasiimti savo sūnus, kuriuos augino visą gyvenimą. Jau turime keturis šaldytuvus, pilnus rusų kareivių lavonų. Kad ir kaip ten būtų, bet tai yra kažkieno vaikai.

Jų motinos juos augino, mylėjo, rugsėjo pirmąją ėjo su jais į mokyklą. Mes viską suorganizuosime, tegul bent jau išsiveža savo sūnų kūnus“, – sakė jis televizijos kanalui „Nastojaščeje vremia“.

Ukrainos karinė žvalgyba praneša, esą Rusijos politinė vadovybė nurodė okupacinėms pajėgoms naikinti bet kokius nusikaltimų Ukrainoje įrodymus. Esą pasirodžius informacijai apie masines civilių skerdynes Bučoje, rusų pajėgos Ukrainoje pradėjo naudoti mobilius krematoriumus.

Žvalgybininkų teigimu, vien Mariupolyje į 13 krematoriumų iš gatvių renkami žuvusių ir nužudytų civilių kūnai. Anksčiau krematoriumai esą naudoti Černihivo regione, Novoaidaro gyvenvietėje Luhansko regione.

Be to, Rusijos pajėgos mobiliuose krematoriumuose degina ir Rusijos karius – taip siekiama nuslėpti tikrąjį aukų skaičių ir išsisukti nuo kompensacijų žuvusiųjų šeimoms mokėjimo.

Ukrainos sienų apsaugos tarnyba antradienį pranešė, jog daugiau kaip 870 tūkst. ukrainiečių, pasitraukusių į užsienį nuo Rusijos invazijos pradžios, jau sugrįžo į šalį.

Atstovas Andrijus Demčenka sakė, kad šiuo metu kasdien sugrįžta po 25–30 tūkst. ukrainiečių ir kad tarp grįžtančiųjų vis daugiau moterų, vaikų ir pagyvenusių žmonių. Pirmosiomis karo dienomis į Ukrainą atvykdavo beveik vien vyrai, grįžtantys kovoti su Rusijos invazija.

Šiuo metu grįžtantys žmonės „sako matantys, kad padėtis saugesnė, ypač vakariniuose regionuose, ir nurodo, kad nebegali likti užsienyje“, žurnalistams sakė A.Demčenka.

„Jie pasirengę grįžti į šalį ir likti čia“, – pridūrė jis.

Pokytis įvyko Rusijos pajėgoms praėjusio mėnesio pabaigoje pasitraukus nuo įnirtingai gintos sostinės Kyjivo ir rengiantis intensyvinti puolimą Ukrainos rytuose.

Ukrainos Vidaus reikalų ministerija balandžio 3 dieną skelbė, kad į šalį sugrįžo 537 tūkst. žmonių.

Jungtinės Tautos nurodo, kad nuo Rusijos invazijos pradžios bendrai iš Ukrainos išvyko daugiau kaip 4,6 mln. žmonių. Tokio pabėgėlių antplūdžio Europa nematė nuo Antrojo pasaulinio karo.

Didžioji dauguma pabėgėlių kirto sieną į kaimynines Europos Sąjungos valstybes Lenkiją, Rumuniją, Vengriją, Slovakiją, taip pat į blokui nepriklausančią Moldovą.

JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios – vasario 24-osios – iš šalies pabėgo 4 615 830 ukrainiečių. Nuo pirmadienio šis skaičius padidėjo 68 095.

„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.

Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.

Ukraina sužlugdė Rusijos kibernetinę ataką prieš energetikos sektorių, antradienį pranešė pareigūnai, šaliai rengiantis prognozuojamam Maskvos pajėgų puolimui rytuose.

Kibernetinę ataką surengė programišių grupė „Sandworm“, susijusi su Rusijos karine žvalgyba, nurodė Ukrainos valstybinė specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnyba.

Pasak jos, viena jėgainė turėjo būti atakuojama dviem etapais – pradinė ataka įvyko vasarį, o sužlugdyta antroji turėjo vykti balandžio 8-ąją.

Nors „Sandworm“ žalinga programinė įranga sėkmingai prasiskverbė į tinklo valdymo sistemą, elektros tiekimas niekur nenutrūko, spaudos konferencijoje sakė Valstybinės specialiųjų ryšių ir informacijos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Viktoras Žora.

Per ataką panaudota žalingos programinės įrangos „Industroyer2“ modifikuota versija, sakė V.Žora. Jis pridūrė, kad taip siekta padidinti Rusijos kariuomenės Ukrainos fizinei energetinei infrastruktūrai padarytą žalą.

Manoma, kad pirma tokio pobūdžio kibernetinė ataka buvo įvykdyta 2015 metų gruodį, pasinaudojant ankstesne „Industroyer2“ versija. Tuomet be elektros liko šimtai tūkstančių ukrainiečių.

Per tą pačią antradienio spaudos konferenciją energetikos viceministras Faridas Safarovas sakė, kad pastiprinus kibernetinę gynybą, Ukraina iš anksto žinojo apie ataką. Vis dėlto viceministras pripažino, kad buvo neįmanoma „100-u procentų apsaugoti sistemos“.

Dienomis prieš vasario 24-ąją prasidėjusią Rusijos invaziją Ukraina skelbė patirianti „nenutrūkstamas“ ir intensyvėjančias kibernetines atakas.

Dėl šių atakų laikinai neveikė kelios valstybinės interneto svetainės, įskaitant ministrų kabineto, parlamento, Užsienio reikalų ministerijos ir saugumo tarnybos svetaines.

Buvęs „Aeroflot“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrejus Panovas, kuris kovo mėnesį išvyko iš Rusijos, paragino Rusijos verslininkus ir aukščiausio lygio vadovus sabotuoti su karu Ukrainoje susijusius sandorius. Tai jis rašo savo skiltyje laikraštyje „Financial Times“.

Pasak A.Panovo, Rusijoje neįmanoma būti aukščiausio lygio vadovu ir pasisakyti prieš politinį režimą. Jis rašo, kad neragina kolegų „tapti kankiniais ar politiniais kaliniais“.

„Tačiau galite atsistatydinti arba išeiti į pensiją... Galite sabotuoti karinius veiksmus atidėdami arba ignoruodami kiekvieną sandorį ir sutartį, kuri remia karinę invaziją arba Rusijos propagandą. Galite šviesti savo pavaldinius ir pranešti jiems, kad esate prieš karą. Galite ignoruoti Z paradus ir atsisakyti siųsti savo darbuotojus juose dalyvauti, galite garsiai šaukti apie ekonominę katastrofą, kuri didėja su kiekviena nauja konflikto savaite“, – rašo jis.

Buvęs „Aeroflot“ vyriausiasis vadybininkas teigia, kad Rusijos verslo bendruomenės atstovai turi suvokti savo vaidmenį remiant prezidento Vladimiro Putino veiksmus, kol netapo „Maskvos karo nusikaltimų bendrininkais“. Šiuo metu A.Panovas apsistojo Izraelyje. Jis pasakojo, kad Rusijos Federalinės saugumo tarnybos agentai jam išvykti leido tik tuomet, kai jis parodė turįs atgalinį skrydžio į Rusiją bilietą.

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad yra didelė rizika, jog Rusija gali panaudoti cheminį ginklą prieš ukrainiečius.

Ši pareiškimą padarė gynybos viceministrė Hanna Maliar.

„Negalime pamiršti, kad šiandien šaliai gresia didelis Rusijos cheminio ginklo panaudojimo pavojus, nes jie svarsto tokius scenarijus“, – sakė ji ir paragino ukrainiečius neatsipalaiduoti. 

„Karas yra aktyvioje fazėje. Negalime sakyti, kad aktyvumas krenta, kovų mažėja. Jos vyksta Ukrainos rytuose. Ten vyksta labai įnirtingos kovos. Nuo to, kaip situacija atrodys kituose regionuose, priklauso, ar priešas judės į priek“, – tikino H.Maliar. 

„Novaja Gazeta“, atlikusi savo tyrimą, nurodė laikraščio vyriausiąjį redaktorių, Nobelio premijos laureatą Dmitrijų Muratovą užpuolusio asmens pavardę. Tai Nikolajus Trifonovas, Rusijos desantininkų sąjungos narys. „Novaja Gazeta“ redakcija pabrėžė, kad buvo priversta paskelbti duomenis apie šį vyrą dėl policijos neveiklumo, tačiau laiko jį tik „įtariamuoju“, nes tik teismas gali nustatyti kaltę.

„Novaja Gazeta“ nuotr./Nobelio premijos laureatas D.Muratovas užpultas traukinyje Rusijoje

Laikraštis išsiaiškino, kad D.Muratovą užpuolusiam vyrui 41 metai ir jis kilęs iš Uzbekistano Taškento srities Čirčiko miesto. Yra žinoma, kad jis studijavo Maskvos valstybiniame universitete ir tuo pat metu organizavo kovų veteranų organizaciją „Otvaga“. Pasak „Novaja Gazeta“, N.Trifonovas gali turėti kovinės patirties Čečėnijoje.

Vėliau, 2008 m., jis dalyvavo oro desantininkų delegacijoje prokremliško judėjimo „Naši“ mitinge. 2011 m. jis buvo išrinktas į Rusijos desantininkų sąjungos centrinę tarybą.

D.Muratovas atpažino užpuoliką iš daugybės N.Trifonovo nuotraukų, esančių socialiniuose tinkluose.

Po užpuolimo socialiniuose tinkluose buvo skelbiama, jog D.Muratovas užpultas dėl to, jog palaiko Ukrainą, taip pat buvo grasinama kitiems žurnalistams, kurie nepalaiko Rusijos pradėto karo.

Prezidento kanceliarijos vadovas Oleksijus Arestovyčius pareiškė, kad Rusijos okupantų apsuptame Mariupolyje 36-osios jūrų pėstininkų brigados daliniai sudėtingu ir labai rizikingu manevru prasiveržė į teritoriją, kurią kontroliuoja „Azov“ pulkas.

Jis savo „Facebook“ taip apibūdino specialios operacijos rezultatus:

„Azov“ sulaukė didelių pastiprinimų;

36-oji brigada išvengė dalinio pralaimėjimo ir įgijo papildomų rimtų galimybių, faktiškai gavusi antrą šansą;

miesto gynėjai, dabar jau kartu, labai sustiprino savo gynybinę zoną.

„Taip nutinka, kai karininkai nepameta galvos ir tvirtai kontroliuoja karius. Nepraraskime jos ir mes. Kariuomenė žino, ką daro“, – rašė jis.

Pastarosiomis dienomis 36-osios brigados kariai paskelbė kelis vaizdo įrašus, kuriuose teigė, kad nebeturi šaudmenų, todėl priešintis toliau gali nebent plikomis rankomis. Pėstininkai skelbė, kad juos priešas užblokavo „Azovmaš“ gamyklos teritorijoje. „Azov“ pulko kariai įsitvirtinę Mariupolio uosto zonoje esančioje „Azovstal“ gamyklos teritorijoje.

Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija trečiadienį ryte paskelbė, kad Mariupolyje daugiau nei tūkstantis Ukrainos karių pasidavė. 

„1026 ukrainiečių 36-osios jūrų pėstininkų brigados kariai savo noru padėjo ginklus ir pasidavė“, – teigė oficialus Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Ukrainos pusė šios informacijos nekomentuoja.

Ukraina pareiškė, kad trečiadienį pernelyg pavojinga atverti kurį nors iš humanitarinių koridorių, kuriais iš karo nuniokotų šalies regionų evakuojami civiliai gyventojai, ir apkaltino Rusijos pajėgas pažeidus susitarimus leisti žmonėms bėgti.

„Deja, šiandien jų neatidarysime. Padėtis maršrutuose yra pernelyg pavojinga, todėl esame priversti šiandien neatidaryti humanitarinių koridorių“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

Ji sakė, kad Zaporižios apylinkėse pietuose Rusijos pajėgos blokuoja evakuacijai naudojamus autobusus, o rytinėje Luhansko srityje Maskvos kariuomenė pažeidinėja susitarimą nutraukti ugnį, kol žmonės evakuojasi.

„Okupantai ne tik nepaiso tarptautinės humanitarinės teisės normų, bet ir nesugeba tinkamai kontroliuoti savo žmonių vietoje“, – sakė I.Vereščuk platformoje „Telegram“.

Ukrainiečių pareigūnai ragina šalies rytinio Donbaso regiono gyventojus skubiai persikelti į vakarus, būgštaujant dėl didelio masto Rusijos puolimo, kuriuo siekiama užimti regioną.

Ukrainos rytuose esančiame Kramatorsko mieste Rusijos pajėgos, kaip įtariama, neseniai smogė evakuacijai naudojamai traukinių stočiai; ataka pareikalavo daugiau kaip 50 žmonių. Maskva neigia esanti susijusi su šiuo išpuoliu.

I.Vereščuk trečiadienį sakė, kad humanitariniai koridoriai bus atverti „kaip įmanoma greičiau“.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) antradienį paskelbė sprendimą 267 mln. JAV dolerių verte padidinti galiojantį finansinės paramos Moldovai paketą, kad padėtų šiai valstybei susidoroti su karo kaimyninėje Ukrainoje padariniais.

Anot TVF pranešimo, šios lėšos papildys 40 mėnesių trukmės 558 mln. dolerių vertės lengvatinio kreditavimo programą, dėl kurios sutarta pernai gruodį, tačiau tai dar turi patvirtinti šio pasaulinio krizių skolintojo valdyba.

„Dėl karo Ukrainoje Moldovos ekonomika smarkiai nukentėjo“, – sakė TVF misijos vadovas Rubenas Atoyanas.

„Ši papildoma finansinė parama padės patenkinti skubius [Moldovos] mokėjimų balanso finansavimo poreikius, atsiradusius dėl stiprių išorinių sukrėtimų, tokių kaip karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijas Rusijai bei Baltarusijai“, – pridūrė jis.

Moldova – viena skurdžiausių šalių Europoje – susiduria su karo pabėgėlių antplūdžiu bei sparčiu maisto produktų brangimu, taip pat su šokiruojančiu gamtinių dujų kainų šuoliu, kurį sukėlė išskirtiniai Rusijos monopolinio dujų tiekėjo „Gazprom“ veiksmai šios valstybės atžvilgiu.

Pasaulio bankas antradienį pranešė apie 100 mln. JAV dolerių finansinę paramą, o paėjusią savaitę Berlyne vykusioje finansinių donorų konferencijoje buvo sutarta padėti Moldovai 659,5 mln. eurų.

Pasaulinė cheminių ginklų priežiūros institucija antradienį pareiškė, kad yra „susirūpinusi“ dėl pranešimų apie cheminio ginklo panaudojimą rusų pajėgų apsiaustame Ukrainos Mariupolio uoste.

Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.

„Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) Techninis sekretoriatas atidžiai stebi padėtį Ukrainoje. Sekretoriatui susirūpinimą kelia neseniai žiniasklaidoje pasirodęs nepatvirtintas pranešimas apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje per pastarąsias 24 valandas“, – nurodė organizacija išplatintame pareiškime.

„Tai pranešta po pastarosiomis savaitėmis žiniasklaidoje pasirodžiusių pranešimų apie Ukrainoje esančių chemijos gamyklų apšaudymą ir abiejų šalių kaltinimų dėl galimo netinkamo nuodingų cheminių medžiagų panaudojimo“, – rašoma pareiškime.

Organizacija primena, kad visos 193 OPCW valstybės narės, įskaitant Rusijos Federaciją ir Ukrainą, yra Cheminio ginklo uždraudimo konvencijos – tarptautinės sutarties, kuri yra labai svarbi nusiginklavimo srityje ir galioja nuo 1997 metų – šalys.

„Tokiu būdu jos iškilmingai ir savanoriškai įsipareigojo niekada nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, neperduoti ir nenaudoti cheminių ginklų“, – pabrėžiama pareiškime.

JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusį mėnesį perspėjo dėl „realios grėsmės“, kad Kremlius gali panaudoti Ukrainoje cheminius ginklus. Anksčiau panašių perspėjimų paskelbė Baltieji rūmai.

Pastarąjį kartą cheminiai ginklai konflikto metu buvo panaudoti Sirijoje, kur 2011 metais prasidėjo pilietinis karas, sukilėliams siekiant nuversti prezidentą Basharą al Assadą.

Sirija tik 2012 metais spaudžiama Rusijos viešai pripažino turinti cheminių ginklų.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savo paskyroje „Facebook“ paskelbė, kad Lietuva Ukrainai dar prieš karą, vasario 13 d., perdavė visas turėtas „Stinger“ priešlėktuvines sistemas bei prieš prasidedant karui spėjo apmokyti šiomis raketomis naudotis ukrainiečių karius. 

„Didžiausia Ukrainos rėmėja JAV iki šiol atidavė Ukrainai 2000 priešlėktuvinių „Stinger“ raketų arba, ekspertų manymu, 1/4 JAV atsargų. JAV nuo 2003 m. nepirko nė vienos šios raketos. Likęs atsargų kiekis buvo apie 8000 vnt. 2003 m., kai Jungtinės Valstijos paskutinį kartą įsigijo „Stinger“, gamybos apimtis buvo 275 vnt. per metus (daugiausia – 720). Pristatymo laikas buvo 24 mėnesiai. Tai reiškia, kad atsargų sumažinimo pakeitimas užtruktų mažiausiai penkerius metus. Problema ta, kad gamybos liniją, matyt, palaiko tik minimalūs pardavimai užsienyje.

Taip pat JAV Ukrainai perdavė 7000 prieštankinių „Javelin“ – ekspertų manymu, tai yra 1/3 visų Amerikos atsargų. Prireiks ne vienerių metų atstatymui, nes paprastai JAV pirkdavo maždaug 1000 „Javelin“ vienetų per metus. Didžiausias gamybos tempas yra 6 480 per metus, nors greičiausiai prireiks metų ar daugiau, kad būtų pasiektas šis lygis. Pristatymo laikas – 32 mėnesiai“, – rašo ministras savo paskyroje „Facebook“.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovais trečiadienį vyksta į Ukrainos sostinę Kyjivą. Vizitas vyksta tuo metu, kai Rusija telkia karines pajėgas naujam puolimui rytų Ukrainoje, o Vakarai tiria galimą rusų cheminę ataką Mariupolyje.

„Pakeliui į Kyjivą. Su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, Latvijos vadovu Egilu Levitu ir Estijos prezidentu Alaru Karisu. Разом до перемоги! (kartu iki pergalės)“, – feisbuke paskelbė G.Nausėda.

Išvakarėse keturi prezidentai buvo susitikę Lenkijoje.

Lenkijos žiniasklaida skelbia, kad Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai traukiniu vyksta į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Apie tai pranešė Lenkijos prezidento kanceliarijos tarptautinės politikos departamento vadovas Jakubas Kumohas, kurį cituoja televizija TVN24.

„Mūsų tikslas – paremti prezidentą V.Zelenskį ir Ukrainos gynėjus lemiamu šiai šaliai metu“, – sakė Lenkijos prezidentą lydintis A.Kumohas.

Jis pridūrė, kad Lenkija yra vizito organizatorė ir bendradarbiauja su Ukraina, kad užtikrintų jo logistiką ir saugumą.

„Baltijos šalys yra pagrindinės mūsų partnerės sprendžiant saugumo klausimus regione. Kartu nusprendėme vykti į Kijevą“, – sakė J.Kumohas.

Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentų vizitas į Kijevą bus pirmasis valstybių vadovų vizitas į Ukrainos sostinę nuo Rusijos agresijos pradžios. 

Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris teigė, kad taip pat ketino vykti į Ukrainą su Lenkijos ir Baltijos šalių prezidentais, tačiau ukrainiečiai informavo, kad yra nepageidaujamas. Jis ilgą laiką buvo vertinamas kaip Rusijai palankus politikas.

Ukrainą užpuolęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina atsidūrė „aklavietėje“, ir melagingai pavadino Rusijos nusikaltimų Kyjivo priemiestyje įrodymus „klastotėmis“. Jis tvirtino, kad Rusija ir toliau tęs invaziją.

Į Ukrainą šią savaitę išvykstantys Lietuvos medikai trečiadienį susitiks su premjere Ingrida Šimonyte.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys BNS teigė, kad trečiadienį vyks medikų palydėtuvės, o į Ukrainą jie išvyks penktadienį.

Anksčiau ministras sakė, kad dvi gydytojų grupės vyks į Kyjivo mieste ir apskrityje esančias ligonines.

Jis taip pat teigė, kad ateityje misijų gali būti ir daugiau.

Kiekvieną iš išvykstančių medikų komandų sudaro po 12 žmonių. Viena grupė yra anesteziologinio, kita – traumatologinio profilio.

Šiems medikams bus mokami atlyginimai, priedai, dienpinigiai, suteikiama nakvynė.

Drauge su savimi medikai vežasi ir priemonių bei įrangos.

„Važiuoja pakankamai daug vaistinių preparatų – virš 40 tūkst. vienetų, lygiai taip pat važiuoja ir gausus kiekis medicininės įrangos. Tikslas yra aprūpinti mūsų medikus, kad jiems nieko nepritrūktų būnant tenai ir lygiai taip pat išvykstant palikti tą medicininę įrangą, priemones, vaistus, kad ukrainiečiai mums išvykus galėtų juos naudoti“, – LRT radijui sakė Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjas Marius Čiurlionis.

Pasak jo, norą vykti į Ukrainą yra pareiškę per 360 sveikatos priežiūros specialistų. Jie būtų siunčiami Ukrainai išsakius poreikį.

Kremlius vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją, Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir įvairia parama Ukrainai, įskaitant ir karinę.

Šiuo metu Kremliaus pajėgos persigrupuoja ir telkiasi šalies rytuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį apkaltino Vladimiro Putino pajėgas Ukrainoje vykdant genocidą.

„Taip, aš tai pavadinau genocidu“, – sakė prezidentas drauge su juo po Ajovą keliaujantiems žurnalistams, paklaustas apie anksčiau antradienį vienoje kalboje pavartotą terminą – pirmą kartą JAV administracijoje.

„Tampa vis aiškiau ir aiškiau, kad Putinas tiesiog bando išnaikinti idėją, kad gali būti ukrainietis“, – sakė J.Bidenas.

Pasak J.Bideno, galiausiai teismai turės nustatyti, ar Rusijos veiksmai Ukrainoje, kur ji kaltinama žiaurumais prieš civilius gyventojus, yra genocidas.

„Leisime teisininkams tarptautiniu mastu nuspręsti, ar tai atitinka reikalavimus, ar ne, bet man tikrai taip atrodo“, – sakė jis.

J.Bidenas pridūrė: „Įrodymų daugėja“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas Lenkijoje

„Atsiranda vis daugiau įrodymų apie siaubingus dalykus, kuriuos rusai padarė Ukrainoje, – teigė jis. – Ir mes tik dar daugiau sužinosime apie nuniokojimą.“

Ukraina kaltino Rusiją karo nusikaltimais dar prieš tai, kai Bučoje buvo aptikti šimtai nužudytų civilių. Vaizdai iš šio netoli Kyjivo esančio miesto sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Anksčiau J.Bidenas pavadino V.Putiną „karo nusikaltėliu“ ir sakė, kad jis turi stoti prieš teismą dėl įtariamų žiaurumų.

Tačiau Jungtinės Valstijos, laikydamosi ilgalaikio protokolo, nevartojo termino „genocidas“ dėl jo griežtos teisinės apibrėžties ir sunkių šio kaltinimo implikacijų.

J.Bidenas pirmą kartą apkaltino V.Putiną genocidu anksčiau antradienį sakydamas kalbą apie kylančias kuro kainas ir teigė, kad amerikiečių galimybė įsipilti degalų neturėtų „priklausyti nuo to, ar diktatorius paskelbs karą ir vykdys genocidą už pusės pasaulio“.

J.Bideno administracija kaltina V.Putino surengtą invaziją dėl staigaus kainų padidėjimo JAV degalinėse.

Anksčiau žurnalistai klausė J.Bideno, ar žudynės Bučoje prilygsta genocidui, ir jis atsakė: „Ne, manau, kad tai yra karo nusikaltimas“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pasiūlė iškeisti prokremlišką oligarchą Viktorą Medvedčuką, kurį Kyjivas suėmė pabėgusį iš namų arešto, į Rusijos belaisviais paimtus ukrainiečius.

„Siūlau Rusijos Federacijai iškeisti šį jūsų vaikiną į mūsų vaikinus ir merginas , kurie dabar yra Rusijos nelaisvėje“, – „Telegram“ paskelbtame vaizdo kreipimesi sakė V.Zelenskis.

„Ir tegul Medvedčukas jums būna pavyzdys. Net ir buvęs oligarchas nepabėgo. Ką galime pasakyti apie daug paprastesnius nusikaltėlius iš Rusijos gilumos? Mes visus sučiupsime“, – kalbėjo jis.

Ukrainos saugumo tarnybos antradienį pranešė sučiupusios garsų prokremlišką ukrainiečių oligarchą V.Medvedčuką, pasprukusį iš namų arešto prasidėjus Rusijos karinei invazijai.

Prezidentas V.Zelenskis paskelbė nuotrauką, kurioje matyti V.Medvedčukas susivėlusiais plaukais ir surakintomis rankomis, vilkintis Ukrainos kariuomenės uniformą.

„Ukrainos saugumo tarnyba įvykdė specialiąją operaciją. Šaunuoliai!“ – per platformą „Telegram“ parašė prezidentas.

Ukrainos saugumo tarnybų paskelbta nuotr./Viktoras Medvedčukas

Saugumo tarnybos vadovas Ivanas Bakanovas sakė, kad agentai surengė „žaibišką ir pavojingą daugiapakopę specialiąją operaciją, kad sulaikytų“ Rusijai palankų įstatymų leidėją.

Partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys V.Medvedčukas įtariamas valstybės išdavimu. 

67 metų verslo magnatas V.Medvedčukas, laikantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną vienu iš savo draugų, Ukrainoje vertinamas itin prieštaringai dėl savo ryšių su Maskva.

V.Medvedčukas yra vienas turtingiausių žmonių Ukrainoje: žurnalas „Forbes“ jo turtą vertina 620 mln. JAV dolerių. Parlamentaras yra sakęs, kad V.Putinas yra jo jauniausios dukters Darjos krikštatėvis.

Gegužės viduryje Ukrainos prokurorai pranešė, kad V.Medvedčukas ir kitas partijos „Opozicijos platforma – už gyvybę“ frakcijos narys Tarasas Kozakas „įtariami valstybės išdavimu ir bandymais grobstyti nacionalinius išteklius Ukrainos Kryme“, kurį 2014 metais aneksavo Maskva.

V.Medvedčukas tvirtina, kad jam kaltinimai pareikšti už jo poziciją ir yra politiškai motyvuoti.

Generalinė prokurorė gegužės mėnesį sakė, kad V.Medvedčukas 2015 metais planavo pradėti išgauti gamtos išteklius prie Juodosios jūros pakrantės, priklausančios Ukrainai ir po Krymo aneksijos monopolizuotos Rusijos.

Jis taip pat įtariamas 2020 metais perdavęs Rusijai informacijos apie vieną slaptą Ukrainos karinį dalinį.