Vaikai dirba, bet ne vien jie
„90 proc. pasaulio kobalto, naudojamo baterijoms gaminti, už 2 dolerius per dieną iškasa basi Afrikos vaikai?“ – tokį retorinį klausimą prieš kelias dienas uždavė vienas „Facebook“ vartotojas.
Nors statistika pateikta klausimo forma, kitaip tariant, jo autorius tarytum tikslinasi turimą informaciją, komentaruose prasidėjo diskusija apie tai, kiti internautai ėmė dalintis šiuo įrašu, beveik 130 jų išreiškė įvairias reakcijas.
Šis įrašas nėra visiškas melas ir į pateiktą informaciją verta atkreipti dėmesį bei pasigilinti. Tačiau ji gali suklaidinti. Iš „Facebook“ vartotojo klausimo reikėtų suprasti, kad kone visą kobalto iškasa vaikai Afrikoje. Tai nėra tikslu.
90 proc. viso pasaulio kobalto iškasama Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR), kuri yra Afrikos žemyne ir kurioje šiam darbui pasitelkiami ir vaikai. Greičiausiai dėl to šis skaičius atsirado cituotame įraše. Bet kobalto kasyklose pluša ir suaugusieji.
Kobaltas yra metalas, naudojamas daugelyje įvairių sričių. Jo galima rasti beveik kiekviename šiandien rinkoje esančiame prietaise, kuriame naudojama ličio baterija. Išmaniuosiuose telefonuose, planšetėse ir nešiojamuose kompiuteriuose jo yra vos po kelis gramus, o elektromobiliuose – ir po 10 kg.
KDR randami didžiausi pasaulyje žinomi kobalto, kurio Europos Sąjungai (ES) reikia augančiai jo paklausai patenkinti, telkiniai.
Nors Europos Komisija (EK) prekybos susitarimuose taiko nulinės tolerancijos vaikų darbui principą, Jungtinių Tautų (JT) agentūrų ataskaitos rodo, kad daugiau kaip 40 tūkst. vaikų kobalto kasyklose dirba pavojingomis sąlygomis, naudojant netinkamas saugos priemones ir už labai mažą atlygį.
Bet tai nereiškia, kad visą KDR išgaunamą kobaltą iškasa būtent vaikai.
Sąlygos nehumaniškos
Darbo sąlygos KDR iš tiesų yra labai prastos ir didžiojoje dalyje kobalto kasyklų darbuotojai išnaudojami beveik kaip vergai.
Siddharthas Kara, šiuolaikinės vergovės, prekybos žmonėmis ir vaikų darbo tyrinėtojas, aktyvistas teigia, kad didžiąją dalį kobalto KDR išgauna vadinamieji „amatininkai“ – laisvai samdomi darbininkai, kurie dirba itin pavojingą darbą už vos kelis dolerius per dieną.
„Galite įsivaizduoti, kad vaikščiodami po kai kurias iš šių kasybos vietovių laikrodžio rodyklę atsukame šimtmečius atgal. Žmonės dirba nežmoniškomis, alinančiomis, žeminančiomis sąlygomis.
Jie naudoja kirtiklius, kastuvus, armatūros strypus, kuriais kapoja ir rausia žemę tranšėjose, duobėse ir tuneliuose, kad surinktų kobaltą ir pateiktų jį oficialiai tiekimo grandinei“, – neseniai JAV transliuotojui NPR teigė mokslininkas.
„Įsivaizduokite, kad gyvenate pasaulio dalyje, kur yra milijonai žmonių, gaunančių vos vieną ar du dolerius per dieną, gyvena nepaprastai skurdžiai ir sutinka dirbti beveik bet kokį darbą, kad tik išgyventų.
Pastatykite juos ankštoje duobėje, įgrūskite į ją 10 tūkst. kitų žmonių, mokėkite po porą dolerių ir jie beveik be jokio užmokesčio per metus pagamins tūkstančius tonų kobalto. Tai nėra teisėta, bet tai vyksta“, – kalbėjo knygos „Kobalto raudona: kaip Kongo kraujas keičia mūsų gyvenimus“ (Cobalt Red: How the Blood of the Congo Powers Our Lives) autorius.
Jungtinės Karalystės dienraščio „Daily Mail“ tinklalapyje publikuojamose nuotraukose matyti, kaip už kelis dolerius per dieną dirba vieni skurdžiausių žmonių visame pasaulyje, tarp jų – ir maži vaikai, ir motinos, prisirišusios savo kūdikius.
Šios kasyklos yra perpildytos žmonių ir toli gražu neužtektinai prižiūrimos ar reguliuojamos. Prie to dar prisideda ir kobalto toksiškumo pavojus. Ilgalaikis kontaktas su kobaltu gali sukelti plaučių ligas, apsigimimus, įvairių formų vėžį, net apkurtinti.
Be to, kalnakasybos pramonė suniokojo šalies kraštovaizdį. Buvo iškirsti milijonai medžių, ore aplink kasyklas pilna dulkių ir smėlio, o vanduo užterštas toksiškomis nuotekomis iš kasyklų.
Atsisako baterijų su kobaltu
Tokios didžiosios technologijų bendrovės, kaip „Microsoft“, „Tesla“, „Apple“, „Samsung“ jau ne kartą viešai įsipareigojo atsisakyti kobalto savo gaminiuose. Kai kurioms net buvo iškelta byla dėl įtariamų vaikų darbo pažeidimų Konge.
Norėdamos nusikratyti bent dalies atsakomybės, kompanijos teigė, kad daugelis šių kasyklų priklauso Kinijai, todėl negalinčios kontroliuoti, kas jose vyksta.
Elonui Muskui priklausanti „Tesla“ dar 2020 m. pateikė ataskaitas, kuriose teigiama, kad ji atsisako kobalto. Nuo 2022 m. maždaug pusėje naujai pagaminamų „Tesla“ automobilių naudojami LFP (ličio geležies fosfato) akumuliatoriai, kuriuose nėra kobalto.
Bendrovėje „Apple“ iš 23 kobalto tiekėjų 20 yra iš Kinijos. Tačiau nuo užpraėjusių metų 13 proc. kobalto, randamo jos gaminiuose, gaunama iš perdirbtų šaltinių.
Kobalto pasiūla yra labai ribota, jis taip pat yra vienas brangiausių elektromobilių elementų, kartais sudarantis iki trečdalio mažmeninės kainos, dėl to ieškoti pakaitalo šiam elementui ir jo išgavimui yra geriausia išeitis.
Visame pasaulyje nuolat ieškoma kitų šio metalo išteklių. Kobalto atsargos Konge viršija likusio pasaulio kobalto atsargas. 2019 m. duomenimis, KDR slypi 3,6 mln. tonų kobalto – triskart daugiau nei Australijoje, trečioje pagal jo išteklių kiekį šalyje.
Kuboje, Filipinuose, Rusijoje, Kanadoje, Kinijoje ir Madagaskare taip pat esama kobalto, tačiau gerokai mažiau.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
