Katalonijos lyderis Carlesas Puigdemont'as pagrasino paskelbti nepriklausomybę „artimiausiomis dienomis“, bet regiono verslo ministras Santi Vila pasiūlė ginčo su centrine Ispanijos vyriausybe „paliaubas“.
Komentare katalonų dienraštyje „Ara“ jis ragino atsiskyrimo šalininkų stovyklą apgalvoti nepriklausomybės paskelbimo „naudingumą ir pasekmes“.
C.Puigdemont'as iki antradienio atidėjo regiono parlamento posėdį, per kurį dalis lyderių ragina skelbti nepriklausomybę nuo Ispanijos.
Parlamento sesija, per kurią turi būti aptarti praėjusio sekmadienio referendumo rezultatai, iš pradžių buvo planuojama pirmadienį, bet Ispanijos Konstitucinis Teismas nurodė ją sustabdyti.
Katalonijos vyriausybė taip pat dar oficialiai neratifikavo referendumo rezultatų. Ratifikavus juos prasidėtų dviejų dienų periodas, per kurį parlamentas galėtų paskelbti nepriklausomybę.
Didžioji dauguma referendumo dalyvių palaikė atsiskyrimą nuo Ispanijos, bet rinkėjų aktyvumas buvo tik 43 proc., nes pasilikimui Ispanijoje pritariantys katalonai balsavimą daugiausia boikotavo.
Nors S.Vila ragino elgtis atsargiai, C.Puigdemont'ą veikti greitai labai spaudžia kraštutinių kairiųjų partija CUP, kurios paramos jo vyriausybei reikia priimant įstatymus.
„Atėjo neišvengiamas apsisprendimo momentas“, – sakė CUP parlamentaras Carlesas Riera.
„Tikras pavojus“
C.Puigdemont'o pirmtakas Arturas Masas taip pat išreiškė savo nuomonę: britų leidiniui „Financial Times“ jis sakė, kad Katalonijos lyderiai turėtų galvoti ne „apie tai, kaip paskelbti nepriklausomybę, o kaip padaryti ją veiksmingą“.
Pasak analitikų, Katalonijos vyriausybė rizikuoja prarasti tarptautinės bendruomenės palaikymą ir suteikti Madridui dingstį griežtai sureaguoti, jei nepriklausomybė bus paskelbta pagal konstitucijai prieštaraujančio plebiscito rezultatus.
Į diskusijas įsitraukia ne tik politikai – separatizmo idėjos šalininkai taip pat nesutaria, kokios strategijos laikytis.
„Išgyvenu vidinį konfliktą. Nenoriu vienašališko nepriklausomybės paskelbimo, kuris truktų vos penkias minutes“, – sakė antropologijos profesorė iš Barselonos Olga Jubany.
Į diskusijas įsitraukia ne tik politikai – separatizmo idėjos šalininkai taip pat nesutaria, kokios strategijos laikytis.
Autonominio Barselonos universiteto politikos mokslų fakulteto dekanas Joanas Botella sakė, kad Katalonijos visuomenėje „tvyro ne tik nesmagumas, bet ir tikro pavojaus jausmas“.
Ispanijos premjeras Mariano Rajoy, spaudžiamas pademonstruoti griežtesnę poziciją separatistų atžvilgiu, paragino C.Puigdemont‘ą neskelbti regiono nepriklausomybės, kad būtų išvengta „didesnių problemų“.
Šis jo komentaras buvo užuomina apie iki šiol niekada nepanaudotą Ispanijos konstitucijos straipsnį, leidžiantį centrinei vyriausybei sustabdyti regioninės vyriausybės įgaliojimus.
„Liko kelios valandos išvengti susidūrimo kaktomuša... Tai kritinės valandos“, – sakė J.Botella.
Raginimas nesiimti skubotų veiksmų
Po referendumo C.Puigdemont‘as prašė tarptautinės bendruomenės tarpininkauti.
Šveicarija palaikė kontaktą su abiem ginčo pusėmis, „tačiau šiuo metu sąlygų tarpininkauti nėra“, pareiškė šios šalies užsienio reikalų ministerija.
Be tarpininkų iš užsienio, Katalonijos ir Madrido ginče galėtų tarpininkauti patys ispanai. C.Puigdemont‘as susitiko su Barselonos teisininkų draugijos sudaryta komisija, kuriai priklauso akademikai ir profesinių sąjungų bei verslo pasaulio atstovai.
Ši komisija rekomendavo abiem pusėms nesiimti jokių „skubių veiksmų“, išvesti tūkstančius policininkų, atsiųstų į Kataloniją prieš referendumą, ir sukurti „dialogo komisiją“.
„Tai kritinės valandos, negalime tikėtis, kad staiga atsiras tarpininkas arba kad abi vyriausybės priims pasiūlymą dėl dialogo“, – sakė Barselonos universiteto konstitucinės teisės profesorius Xavieras Arbosas.
„Nors situacija tebekelia nerimą, dabar matau laiko atsargą“, – pridūrė jis.
