Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga. Šiuo metu tarp Pekino ir Taibėjaus tvyro didžiausia per daugelį dešimtmečių įtampa.
Kaip ir prognozuota, vizitas sulaukė piktos reakcijos iš Kinijos, prieštaraujančios bet kokiam tarptautiniam bendradarbiavimui su sala, įskaitant užsienio šalių vyriausybių pareigūnų oficialius apsilankymus. Pekinas taip pat agresyviai siekia pervilioti nedaugelį likusių Taivano diplomatinių sąjungininkų.
Grupė senatorių, vadovaujama Alaino Richard'o, susitiks su Taivano prezidente Tsai Ing-wen, ekonomikos ir sveikatos apsaugos pareigūnais, Žemyninių reikalų taryba.
A.Richard'as, buvęs Prancūzijos gynybos ministras, anksčiau lankėsi Taivane 2018-aisiais ir 2015 metais, informavo Taivano pusiau oficiali naujienų agentūra CNA. Jis vadovauja Draugystės su Taivanu grupei Prancūzijos Senate.
Kinijos ambasadorius Prancūzijoje Lu Shaye vasarį nusiuntė senatoriui įspėjamąjį laišką, kuriame ragino A.Richard'ą atšaukti vizitą į Taivaną, anksčiau skelbė vietos žiniasklaida.
Kinijos ambasada Paryžiuje perspėjo, kad vizitas pakenks Kinijos interesams, Kinijos ir Prancūzijos santykiams, taip pat „Prancūzijos įvaizdžiui“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu nesureikšmino Kinijos protestų, pabrėžusi, kad senatoriai yra laisvi rinktis savo kelionių planus.
23 mln. gyventojų turintis Taivanas nuolat baiminasi potencialios Pekino pajėgų invazijos. Kinija sustiprino karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą salai, kai jos prezidente 2016 metais buvo išrinkta Tsai Ing-wen, laikanti Taivaną „jau nepriklausomu“ ir atsisakanti pripažinti jį „vienos Kinijos“ dalimi.
Nuo praėjusio penktadienio iki antradienio beveik 150 Kinijos karo lėktuvų pažeidė demokratiškai valdomos salos oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ).
Penktadienį, kai šalis minėjo Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo metines, Pekinas surengė iki šiol didžiausią prieš Taivaną nukreiptą savo aviacijos galios demonstravimą – ADIZ pažeidė net 38 kinų kariniai lėktuvai, įskaitant bombonešius H-6, galinčius nešti branduolinius ginklus.
Baltieji rūmai kinų orlaivių įsibrovimus pavadino rizikingais ir destabilizuojančiais. Pekinas atsikirto pareiškęs, kad laiko provokuojančiais JAV vykdomą ginklų pardavimą Taivanui ir amerikiečių laivų plaukiojimą Taivano sąsiauriu.
Taivano gynybos ministras Chiu Kuo-chengas trečiadienį įstatymų leidėjams sakė, kad „šiuo metu padėtis labiausiai įtempta per keturis dešimtmečius“. Jis atsakinėjo į klausimus įstatymų leidėjams svarstant, ar pritarti specialiam biudžetui pirkimams, susijusiems su oro erdvės ir jūrų gynyba.
Taivanas ir Kinija atsiskyrė per pilietinį karą 1949 metais. Šiuo metu juos sieja glaudūs prekybos bei investicijų ryšiai, tačiau oficialių santykių Pekinas ir Taibėjus nepalaiko.
