Pirmąjį šiemetinį – Nobelio medicinos premijos – laureatą komisija Stokholme paskelbs pirmadienį, maždaug 11 val. 30 min. (12 val. 30 min. Lietuvos laiku).
Tačiau kaip ir kiekvienais metais, daugiausia spėliojama apie tai, kam atiteks prestižinės taikos ir literatūros premijos.
Šiemet Nobelio taikos premijai gauti buvo pateikta rekordiškai daug pasiūlymų – 259, bet šias premijas skirstantis Norvegijos Nobelio institutas niekada neskelbia pretendentų sąrašų, tad mėgėjams ir ekspertams prieš spalio 11-osios pranešimą lieka tik spėlionių žaidimas.
Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Kristianas Bergas Harpvikenas atidžiai stebi Nobelio taikos premijos komiteto darbą ir nuo 2009-ųjų skelbia savo galimų laureatų „trumpąjį“ sąrašą, nors laimėtojo kol kas ir nėra atspėjęs.
Šiemet jo sudaryto sąrašo pirmojoje vietoje – pakistaniečių paauglė Malala, kuriai už mergaičių švietimo propagavimą pernai talibai šovė į galvą.
K.B.Harpvikenas sako, kad ji „ne tik tapo mergaičių ir vaikų teisės į švietimą ir saugumą, bet ir kovos su ekstremizmu bei priespauda simboliu“.
Tačiau kiti stebėtojai mano, kad tokia premija būtų per sunki našta 16-metei.
„Nesu tikras, kad etine prasme tiktų skirti šią taikos premiją vaikui“, – Norvegijos naujienų agentūrai NTB sakė Stokholmo taikos tyrimų instituto SIPRI vadovas Tilmanas Brueckas.
Jis mano, kad premija galėtų atitekti Kolumbijos taikos derybininkams ar Mianmaro reformuotojams.
Tuo tarpu istorikas Asle Sveenas sakė manantis, kad penki komiteto nariai galėtų skirti premiją Kongo ginekologui D.Mukwege.
Šis gydytojas įsteigė ligoninę ir fondą, padedančius tūkstančiams moterų, kurias Kongo Demokratinėje Respublikoje išžagino vietos ar užsienio kovotojai, ar armijos kariai.
„Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius Geiras Lundestadas ne kartą sakė, kad konfliktas Kongo Demokratinėje Respublikoje sulaukė nepakankamo dėmesio“, – NTB sakė A.Sveenas.
Rimtos kandidatės galėtų būti Rusijos moterų aktyvistės, tokios kaip Liudmila Aleksejeva, Svetlana Ganuškina ir Lilija Šibanova, arba teisių gynimo organizacija „Memorial“ ir kalinamas Baltarusijos kovos už teises aktyvistas Alesis Beliackis.
„Human Rights Watch“ nurodo, kad Komitetas taip pat galėtų nuspręsti pagerbti Rusijos žmogaus teisių aktyvistus, kurie susiduria su didžiausiu persekiojimu nuo Sovietų Sąjungos žlugimo.
Kita galimybė būtų aktyvistai kaimyninėje Baltarusijoje, dažnai vadinamoje paskutine Europos diktatūra, mano organizacija.
Rimtos kandidatės galėtų būti Rusijos moterų aktyvistės, tokios kaip Liudmila Aleksejeva, Svetlana Ganuškina ir Lilija Šibanova, arba teisių gynimo organizacija „Memorial“ ir kalinamas Baltarusijos kovos už teises aktyvistas Alesis Beliackis.
Kita daug spėlionių kelianti Nobelio premija skiriama už literatūrą.
Ne taip, kaip kitų Nobelio premijų atvejais, literatūros premijos laureato paskelbimo data pranešama tik prieš kelias dienas. Tačiau tradiciškai tai būna ketvirtadienis, tad šiemetinė data gali būti spalio 10-oji.
Ekspertai Stokholmo literatūriniuose sluoksniuose spėja, kad šią premiją šiemet galėtų gauti baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič, nors jos vardo ir nėra internetinių lažybų punktų sąrašuose.
„Ladbrokes“ favoritais nurodo japonų rašytoją Haruki Murakami, dėl kurio lažinamasi santykiu 4:1, JAV rašytoją Joyce (7:1) vengrą Peterį Nadasą (8:1) ir korėjiečių poetą Ko Uną, (11:1).
„Tikrai, manau, kad šiemet tai bus moteris“, – sakė švedų dienraščio „Dagens Nyheter“ kultūros puslapių redaktorius Bjoernas Wimanas.
Tarp kitų galimų kandidatų minimi kanadietė Alice Munro, alžyrietė Assia Djebar ir amerikietis Philipas Rothas.
Fizikos premija, kurios laimėtojas turi būti paskelbtas spalio 8 dieną, daugelio nuomone, atiteks svarbiam Higgso bozono – garsiosios „Dieviškosios dalelės“, kuri paaiškina masę, – atradimui.
Be Higgso bozonų, sako teoretikai, Visatoje neegzistuotų atomai.
„Kaip pasiekimas jis prilygsta patvirtinimui, kad Žemė yra apvali, ar pirmiesiems žmogaus žingsniams Mėnulyje“, – sakė kanadiečių fizikė Pauline Gagnon.
Vis dėlto Higgso bozonų atradimas gali būti praleistas, nes oficialiai lieka maža tikimybė, kad pernai atrasta dalelė yra ne Higgso bozonas, o kažkokia kita nauja dalelė.
Chemijos premijos laureatas bus paskelbtas spalio 9 dieną, o ekonomikos premijos, kurią dažniausiai gana amerikiečiai, laureato paskelbimu spalio 14 dieną baigsis Nobelio premijų sezonas.
Kiekvieną premiją sudaro 8 mln. Švedijos kronų (925 tūkst. eurų), kurie bus dalijami, jei vienoje kurioje nors srityje bus du ar keli laureatai.
