Tuo tarpu Prancūzija pareiškė esanti pasirengusi apsvarstyti karinės pagalbos libių sukilėliams galimybę.
Daugiau nei 40 valstybių ir organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas ir NATO, sutarė įsteigti vadinamąją kontaktinę grupę, kuri parengs Libijos ateities gaires, ir kiek įmanoma greičiau surengti dar vieną susitikimą Katare.
Konferencijai pirmininkavęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius William Hague'as sakė, kad delegatai „sutarė, jog M.Kadhafi ir jo režimas visiškai prarado legitimumą“.
Susitikime buvo sutarta tęsti karinius veiksmus, kol M.Kadhafi įvykdys visas sąlygas, išdėstytas JT rezoliucijoje dėl neskraidymo zonos virš Libijos teritorijos bei kitų priemonių, skirtų apsaugoti civilius gyventojus, pridūrė W.Hague'as.
Be to, Kataras sutiko padėti parduodant Libijos naftą, nurodė sekretorius.
Po derybų paskelbtame pareiškime neužsiminta apie M.Kadhafi išsiuntimo iš šalies planą, bet Italijos užsienio reikalų ministras Franco Frattini naujienų agentūrai AFP sakė, kad konferencijos dalyviai „vienbalsiai“ sutarė, jog Libijos diktatorius turi palikti šalį.
„Tačiau daug priklauso nuo šalies, kuri gali pasiūlyti priimti M.Kadhafi. Kol kas negauta jokio formalaus pasiūlymo, tokio plano dar neparengė nė viena šalis, netgi Afrikos valstybės, kurios galėtų būti pasirengusios tai padaryti“, – sakė ministras.
Pasak W.Hague'o, Didžioji Britanija vis dar nori, kad M.Kadhafi stotų prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą, tačiau neatmeta jo išsiuntimo iš šalies, kurį Ispanijos užsienio reikalų ministrė anksčiau taip pat pavadino viena iš „galimybių“.
„Mes Jungtinėje Karalystėje neužsiimame paieškomis vietos, į kurią jis galėtų išvykti, tačiau tai nereiškia, jog to nedaro ir kiti“, – sakė užsienio reikalų sekretorius.
JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton žurnalistams sakė, kad JT specialusis pasiuntinys nuvyks į Tripolį aptarti M.Kadhafi išvykimo iš šalies galimybės.
Tačiau ji pabrėžė „nesanti tikra, jog mes tiksliai žinome, kada pasieksime, kad režimas bent kiek pakeistų savo požiūrį“.
Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy sušaukė konferenciją norėdami apsvarstyti Libijos ateities politines gaires ir išspręsti tarptautinius nesutarimus dėl karinės misijos šioje šalyje.
Prieš dešimt dienų amerikiečių, prancūzų ir britų pradėti rengti antskrydžiai padėjo Libijos sukilėliams perimti kai kurių svarbių miestų kontrolę, tačiau antradienį jie buvo sustabdyti M.Kadhafi lojalių pajėgų netoli jo gimtojo Sirto miesto. Režimo pajėgos antradienį taip pat nusiaubė šiaurės vakarinį Misratos miestą.
Prancūzijos diplomatijos vadovas Alainas Juppe pripažino, kad JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje dėl Libijos nenumatytas ginklų tiekimas sukilėliams ar jų apmokymas.
„Tuo pat metu mes esame pasirengę aptarti tai su mūsų partneriais“, – sakė jis žurnalistams.
Tačiau ir H.Clinton, ir W.Hague's nurodė, kad šis kausimas derybose Londone nesvarstytas.
Savo laiške Londono konferencijos dalyviams M.Kadhafi pabrėžė, kad prieš jo šalį vykdomas puolimas yra „barbariškas ir nepagrįstas“.
W.Hague'as ir Kataro premjeras šeichas Hamadas Bin Jassemas po derybų Londone arabų kalba leidžiamam laikraščiui „Asharq Al-Awsat“ pareiškė tikintys, jog „Libijos ateitis gali būti be smurto, priespaudos ir netikrumo“.
Libijos sukilėliams atstovaujanti Nacionalinė pereinamojo laikotarpio taryba konferencijos Londone metu išplatino pareiškimą, kuriame žadėjo dėti visas pastangas, kad Libija taptų modernia, laisva ir vieninga šalimi ir joje būtų surengti laisvi ir sąžiningi rinkimai.
Į Londoną atvykęs sukilėlių Tarybos pasiuntinys Mahmudas Jibrilas susitiko su H.Clinton, W.Hague'u ir Prancūzijos bei Vokietijos užsienio reikalų ministrais.
NATO sekmadienį galiausiai sutarė iš tarptautinės koalicijos perimti vadovavimą karinėms operacijoms Libijoje. Buvo planuota, kad Aljansas vadovavimą perims trečiadienį, tačiau šis žingsnis buvo atidėtas 24 valandoms – iki ketvirtadienio.
Nors Prancūzija, Britanija ir Jungtinės Valstijos ryžtingai ėmėsi karinių veiksmų Libijoje, jos labai siekė parodyti, kad arabų šalys remia jų pastangas.
Irakas, Jordanija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Libanas, Kataras, Tunisas ir Marokas atsiuntė savo atstovus į konferenciją Londone. Tačiau Arabų Lygai atstovavo tik ambasadorius, o Afrikos Sąjungos vadovo Jeano Pingo susitikime nebuvo, nors anksčiau skelbta, kad jis dalyvaus.
Kataro premjeras paragino nesureikšminti arabų šalių nevieningumo ir sakė, jog sprendimas surengti pirmą kontaktinės grupės susitikimą jo šalyje demonstruoja, kad „arabų šalys atlieka pagrindinį vaidmenį siekiant užbaigti krizę“.
