Hagoje įsikūręs karo nusikaltimų teismas pranešime sakė, kad „leido prokurorei vykdyti tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų TBT jurisdikcijoje“.
Bus tiriami įtariami „sistemingi smurto aktai“, deportacija kaip nusikaltimas žmogiškumui ir rohinjų persekiojimas tautybės ar religijos pagrindu, sakoma teismo pranešime.
Šis TBT sprendimas padidino spaudimą Mianmarui, kurio atžvilgiu Tarptautiniam Teisingumo Teismui (TTT) buvo pareikštas ieškinys dėl elgesio su rohinjais.
TBT nurodė, kad turi jurisdikciją tirti nusikaltimus, iš dalies įvykdytus Bangladeše, kuris yra prisijungęs prie TBT pagal Romos statutą – šios institucijos steigiamąjį dokumentą.
Vyriausiajai TBT prokurorei Fatou Bensoudai praėjusių metų rugsėjį buvo leista pradėti preliminarų tyrimą dėl Mianmaro, o šių metų liepą ji oficialiai kreipėsi dėl leidimo pradėti visavertį tyrimą.
TBT teisėjų kolegija ketvirtadienį „leido vykdyti tyrimą dėl bet kokio nusikaltimo, įskaitant visus būsimus nusikaltimus“, įvykdytus prieš rohinjus.
Mianmaras, kuris nėra ratifikavęs Romos statuto, kaltinamas dėl musulmonų rohinjų represijų, kurias 2017 metais Rachinų valstijoje vykdė saugumo pajėgos. Jungtinių Tautų tyrėjai sako, kad smurtas prieš rohinjus prilygsta „genocidui“.
Per kariuomenes inicijuotas „valymo operacijas“ į kaimyninį Bangladešą buvo išvyti 700 tūkst. rohinjų. Nemažai jų pasakoja apie įtariamus Mianmaro saugumo pajėgų žiaurumus – žaginimus, žmogžudystes ir padegimus.
Mianmaras tvirtina, kad smurtą Rachinų valstijoje išprovokavo rohinjų ekstremistai, 2017 metų rugpjūtį atakavę pasienio postus.
Kariškiai neigia beveik visus jiems metamus kaltinimus ir tvirtina, kad „valymo operacijos“ buvo būtinos kovojant su rohinjų kovotojais.
