Atvirame laiške Švedijos Nobelio fondui, organizacija prašo, kad šių metų 8 mln. kronų (932 tūkst. eurų) premija nebūtų teikiama, tačiau Norvegijos komitetas, skiriantis premiją, šį prašymą iš karto atmetė.
„Europos Sąjunga aiškiai nėra viena iš „kovotojų už taiką“, kuriuos minty turėjo Alfredas Nobelis ir kuriuos jis apibūdino savo testamente“, – rašo organizacija.
Švedų pramonininkas ir filantropas A. Nobelis, miręs 1896 metais, savo testamente rašė, kad premija turi atitekti „asmeniui, kuris atliko didžiausią ar geriausią darbą vardan tautų broliškumo, už armijų panaikinimą ar sumažinimą ir už taikos suvažiavimų palaikymą“.
Tarptautinis taikos biuras pažymėjo, kad ES „nesiekia tarptautinių santykių demilitarizavimo“, o jos šalys narės „taiką gina karine jėga ir pradeda karus, o ne prabrėžia alternatyvios prieigos būtinybę“.
Ženevoje įsikūręs biuras, vienijantis daugiau kaip 300 organizacijų, 1910 metais pats gavo Nobelio taikos premiją. Dabar jis kaltina premiją skiriantį komitetą „pakeitus“ jos pobūdį, ir skiriant ją aplinkosaugininkams ir kovotojams prieš skurdą.
Spalio 12 dieną paskelbta, kad šių metų Nobelio taikos premija skiriama krizės apimtai Europos Sąjungai, kuri prisideda prie taikos ir susitaikymo procesų bei demokratijos ir žmogaus teisių užtikrinimo.
Premija bus įteikta gruodžio 10-ąją, A. Nobelio mirties dieną.
Norvegijos Nobelio komiteto sekretorius atrėmė Tarptautinio taikos biuro kritiką.
„Toks požiūris išreikštas keletą kartų, jis gerai žinomas ir premijos raidai įtakos neturės“, – naujienų agentūrai AFP teigė Geiras Lundestadas.
Jis pridūrė, kad premija „tikrai bus įteikta“ per Osle surengtą ceremoniją. Ją atsiims Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas, Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barroso ir ES prezidentas Hermanas Van Rompuy.