„Kinija pažeidė Filipinų suverenias teises į jų išskirtinę ekonominę soną, trikdydama Filipinų žvejybą ir naftos telkinių paieškas, statydama dirbtines salas ir neužkirsdama kelio Kinijos žvejams žvejoti toje zonoje“, – sakoma Hagoje įsikūrusio Nuolatinio arbitražo teismo (NAT) pranešime.
Kinija tribunolo sprendimą jau paskelbė nepagrįstu ir ir pabrėžė, kad Pekinas tikrai jo nesilaikys.
Kinija „nepriima ir nepripažįsta“ Jungtinių Tautų palaikomo tribunolo nutarties Pekino ginče su Filipinais dėl teritorijų Pietų Kinijos jūroje, antradienį, iškart po sprendimo, paskelbė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Tai nenuostabu: per kelis mėnesius trukusią kampaniją Pekinas stengėsi diskredituoti Jungtinių Tautų palaikomą teismą, kuris, anot Kinijos, neturi jurisdikcijos spręsti šį daugiašalį ginčą.
Valstybinis dienraštis „China Daily“, antradienį savo pirmajame puslapyje paskelbė Paraselio salynui priklausančios Miškingosios salos nuotrauką su užrašu „Arbitražas – niekinis“.
Valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ pranešimų anglų kalba antraštės skelbė: „Arbitražo byla dėl Pietų Kinijos jūros kertasi su tarptautine teise, sako Kinijos ekspertas“, „Nuolatinis arbitražo teismas turi vengti leistis išnaudojamas politiniams tikslams“ ir „Jūra, kurioje gyvena ir miršta Kinijos žvejai“.
Kinija beveik visą tą strategiškai svarbią akvatoriją laiko savo vandenimis, nors į juos taip pat reiškia teises kaimynės Pietryčių Azijoje.
Pekino pretenzijos pagrįstos vienu praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje nubraižytu žemėlapiu, kuriame pavaizduota brūkšninė linija, besitęsianti nuo Kinijos pietinės dalies ir apjuosianti beveik visą Pietų Kinijos jūrą.
Kinija stengėsi įsitvirtinti tuose vandenyse, rifuose ir seklumose įrengdama dirbtines salas, kuriose gali tūpti ir kilti kariniai lėktuvai. „Xinhua“ pirmadienį rašė, kad Kinija pastatė keturis švyturius tuose vandenyse esančiuose rifuose, o penktasis yra statomas.
Filipinai džiūgauja
Filipinai sveikina antradienį paskelbtą Jungtinių Tautų palaikomo tribunolo nutartį, kurioje sakoma, kad Kinija neturi „istorinių teisių“ į beveik visą Pietų Kinijos jūrą, pareiškė užsienio reikalų sekretorius Perfecto Yasay, ragindamas reaguoti santūriai.
„Filipinai sveikina šiandieninį pareiškimą ... apie arbitražo bylą, inicijuotą Filipinų dėl Pietų Kinijos jūros“, – P.Yasay sakė žurnalistams praėjus kelioms minutėms po to, kai Hagoje įsikūręs teismas paskelbė savo nutartį.
Nuolatinis arbitražo teismas (NAT) nurodė padaręs išvadą, kad Kinija neturi jokio teisinio pagrindo tvirtinti turinti „istorines teises“ į išteklius Pietų Kinijos jūros dalyje, apibrėžtoje „devynių brūkšnių linija“, kuri yra pažymėta viename Kinijos žemėlapyje, sudarytame praeito amžiaus 5-ame dešimtmetyje.
„Mūsų ekspertai, rūpestingai ir nuodugniai nagrinėja sprendimą, kokio nusipelno ši reikšminga arbitrų išvada. Kol kas raginame visas suinteresuotas šalis elgtis santūriai ir blaiviai“, – pabrėžė P.Yasay.
„Filipinai tvirtai pabrėžia pagarbą šiam itin reikšmingam sprendimui, kuris yra svarbus indėlis tęsiamose pastangose išspręsti ginčus Pietų Kinijos jūroje“, – pridūrė jis.
Ministras sakė, kad NAT sprendimas pagrįstas tarptautiniais įstatymais, ypač JT Jūrų teisės konvencija.
Donaldas Tuskas ragina gerbti sprendimą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį paragino Kiniją gerbti tarptautinę tvarką, kai antroji pasaulio ekonomika yra įsitraukusi į ginčus dėl jūrinių teritorijų ir pasaulinės prekybos praktikos.
Šiuos komentarus jis išsakė prieš Jungtinių Tautų palaikomam tribunolui paskelbiant, kad Kinija neturi „istorinių teisių“ į strategiškai labai svarbią Pietų Kinijos jūrą. Kinijos užsienio reikalų ministerija tą tarptautinių arbitrų nutartį nedelsdama atmetė.
Kalbėdamas Pekine, kur prasidėjo Europos Sąjungos ir Kinijos viršūnių susitikimas, D.Tuskas paragino Azijos milžinę saugoti „taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką“, sakydamas, kad šis uždavinys „gali būti didžiausias mūsų laukiantis iššūkis“.
Dauguma ES narių smerkė Pekiną dėl jo prekybos praktikos, tvirtindamos, kad Azijos milžinė užtvindo pasaulio rinkas pigiais gaminiais, smukdydama kainas ir sukeldama grėsmę ekonomikos stabilumui.
Pasaulinė įstatymų ir taisyklių sistema „atnešė labai daug naudos mūsų valstybėms“, sakė D.Tuskas.
„Jeigu daugelis pradės tikėti, kad globalizacija ir tarptautinė prekyba vyksta be bendrų taisyklių arba jas pažeidžiant, tuomet pirmosiomis aukomis taps Kinijos ir Europos ekonomikos, jau nekalbant apie žmones“, – perspėjo jis.
