Šešėlinius milijardus, cirkuliavusius per mokesčių rojus ir bankus keliose valstybėse, įvardinti leidžia nutekėję „Mossack Fonseca“ duomenys, kuriuos gavo Vokietijos leidinys „Süddeutsche Zeitung“. Šiais duomenimis leidinys pasidalijo su tarptautiniu tiriamosios žurnalistikos centru „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ), kuris koordinavo daugiau nei trijų šimtų žurnalistų iš viso pasaulio jungtinį darbą.
Suprasti akimirksniu
- Tarptautinis tyrimas atskleidžia voratinklį verslų, susijusių su Sergejumi Rolduginu
- S.Rolduginas – artimas Vladimiro Putino draugas, jo dukters krikštatėvis
- Ofšorinių verslų apyvarta skaičiuojama milijardais dolerių
- Sandoriuose, kurių vertės siekia iki kelių šimtų milijonų dolerių, įžvelgiama pinigų plovimo požymių
- Dalis operacijų, papildžiusių įmonių voratinklio kišenes, vyko per sąskaitas Ūkio banke
Bendradarbiaujant su „Süddeutsche Zeitung“, tiriamosios žurnalistikos centrais ICIJ bei „Organized Crime and Corruption Reporting Project“ (OCCRP), nepriklausomu Rusijos leidiniu „Novaja Gazeta“, BBC ir Šveicarijos leidiniu „Sonntags Zeitung“, 15min atskleidžia slaptus turtus, kontroliuojamus artimo V.Putino draugo, violončelininko Sergejaus Roldugino. Tačiau turtų dydis ir finansinių operacijų pobūdis leidžia manyti, kad žinomas Rusijos muzikantas nėra tikrasis šios imperijos šeimininkas.
Negana to, 15min iš „Mossack Fonseca“ nutekėjusiuose duomenyse aptiko įrodymus Lietuvoje vykdytų finansinių operacijų, kuriose teisėsauga mato pinigų plovimo požymių.
Kuklus muzikantas ar oligarchas?
Sergejus Rolduginas – garsus violončelininkas ir dirigentas, ne kartą apdovanotas už savo talentą. Vis dėlto pasaulyje jį garsina ne tiek muzika, kiek draugystė su V.Putinu. 1951 m. gimęs menininkas – senas V.Putino bičiulis, vyresniosios Rusijos prezidento dukters krikštatėvis.
S.Rolduginas savo bičiulystės su V.Putinu neslepia ir ja didžiuojasi. Remiantis jo pasakojimais, parašyta ne viena istorija apie Rusijos lyderio biografiją. Pats S.Rolduginas V.Putiną familiariai vadina „Volodia“.
Ar vienas artimiausių Rusijos lyderio draugų V.Putinui viešpataujant Kremliuje susikrovė turtus? S.Rolduginas tvirtina neprasigyvenęs. „Neturiu milijonų“, – tokia S.Roldugino citata mirga 2014 m. rudenį „The New York Times“ publikuotame straipsnyje apie V.Putiną ir jo aplinką. Jau tada „The New York Times“ taikliai pastebėjo, kad S.Roldugino finansinis kuklumas yra perdėtas – milijonieriaus titulo besikratančio muzikanto turtas tada vertintas 350 mln. JAV dolerių. S.Rolduginas – vienas iš smulkiųjų akcininkų banko „Rossija“, artimai susijusio su artimiausia V.Putino aplinka ir tiesiogiai patyrusio Vakarų sankcijas po Krymo aneksijos.
Ir nors seniai aišku, kad S.Roldugino žodžiai „neturiu milijonų“ yra perdėtai kuklūs, tikrovė kur kas įspūdingesnė. V.Putino dukters krikštatėvis, kaip rodo nutekėję „Mossack Fonseca“ duomenys, turi visą imperiją slaptų ofšorinių įmonių, kuriose sukasi šimtai milijonų dolerių.
Dalis šių pinigų sukosi ir Lietuvoje. Teisėsaugos nuomone, galimai vykdant pinigų plovimo operacijas.
Šešėlinės krikštatėvio imperijos apyvarta – milijardai dolerių
Panamoje veikianti „Mossack Fonseca“ – viena didžiausių pasaulyje kompanijų, teikiančių verslo valdymo paslaugas įvairiose užsienio jurisdikcijose, dažnai vadinamose tiesiog mokesčių rojais. Tiesa, mokestinė aplinka – ne vienintelis motyvas, traukiantis pasaulio turtinguosius į tokius kraštus kaip Belizas ar Britų Mergelių salos. Uždari verslo registrai čia leidžia saugiai paslėpti įvairaus turto šeimininkus, o papildomą saugumą užtikrinti pasiruošę ir tarpininkai, kaip „Mosack Fonseca“.
Tarp „Mossack Fonseca“ siūlomų paslaugų – ir visiškas kliento konfidencialumas. Bendrovės atstovai ir jos kontroliuojamos įmonės oficialiai figūruoja tūkstančių įvairiose jurisdikcijose registruotų verslų – kaip akcininkai ar įmonių vadovai. Tikrasis vienos ar kitos užjūriuose formaliai veikiančios kompanijos savininkas tokiu būdu lieka visiškai nežinomas. Jo tapatybė – paslaptis, kurią žino tik „Mossack Fonseca“ ir pats klientas. Paslaptimi buvo ir S.Roldugino verslų imperija. Iki dabar.
Nutekėjusiuose „Mossack Fonseca“ duomenyse, prie kurių prieigą turi 15min, aptiktas ištisas voratinklis ofšorinių kompanijų, valdomų S.Roldugino ar su juo susijusių asmenų. ICIJ tyrėjų skaičiavimais, šiose įmonėse, remiantis nutekėjusiais duomenimis, prasisuko milijardai dolerių, o V.Putino bičiulio verslai pinigus sėmė tiek iš Rusijos bankų, tiek iš Rusijos valstybinio sektoriaus.
Gijos veda į sankcijų paliestą banką
Nutekėjusiuose duomenyse ICIJ komanda aptiko apie 100 sandorių, susijusių su S.Roldugino imperija. Sandorių pobūdis – nuo prekybos akcijomis iki paskolų ar apsikeitimo įmonių kontrole.
ICIJ surinkti duomenys rodo, kad itin svarbų vaidmenį milžiniškoje schemoje atliko jau minėtas bankas „Rossija“, itin glaudžiai susijęs su artimiausiais V.Putino žmonėmis ir paliestas Vakarų sankcijų. Būtent šio banko darbuotojai, kaip rodo nutekėjusi „Mossack Fonseca“ korespondencija, tiesiogiai dalyvavo kuriant ofšorines kompanijas ir vystant sandorius tarp S.Rolduginui priskiriamų verslų per bankus Rusijoje, Šveicarijoje ir Kipre.
Bene aktyviausia tarp šių įmonių, kaip rodo „Mossack Fonseca“ duomenys, buvo Britų Mergelių salose registruota bendrovė „Sandalwood Continental“. ICIJ tyrėjų surinktais duomenimis, bendra su S.Rolduginu susijusių šešėlinių verslų apyvarta, daugiausiai – per „Sandalwood Continental“, sudarė apie 2 milijardus JAV dolerių (dabartinių kursu – apie 1,78 mlrd. eurų). Jei norėtumėte palyginti – tai suma, triskart viršijanti visą šių metų Lietuvos gynybos biudžetą.
„Ozero“ kooperatyvo tradicijos
Ekonominio V.Putino aplinkos bendradarbiavimo modelio šaknys – Sankt Peterburge. Paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje V.Putinas ir banko „Rossija“ savininkai įkūrė gyvenamąjį kooperatyvą, kur jie visi turėjo namus. Kooperatyvas turėjo nuosavą banko sąskaitą, kur kiekvienas narys galėjo ir įnešti pinigų, ir jų nusiimti. „Ozero“ kooperatyve glaudėsi ir V.Putinas, ir kiti šios istorijos herojai.
O dabar dienos šviesą išvydę duomenys rodo, kad kooperatyvo veiklos principai nepasikeitė. Tarp kitko, ilgai slėpta V.Putino dukra įvardijamos Katerinos Tichonovos vyras, milijardieriumi jau spėjęs tapti jaunas verslininkas Kirilas Šalamovas – Nikolajaus Šalamovo, „Ozero“ kooperatyvo nario, sūnus. Kaip atskleidė „Reuters“, K.Šalamovas iš „Gazprombank“ sugebėjo pasiskolinti apie 1,3 mlrd. dolerių. Už šiuos pinigus K.Tichonovos mylimasis įsigijo 21 proc. akcijų „Sibur“ – vienoje didžiausių Rusijos naftos ir dujų sektoriaus įmonių. „Reuters“ duomenimis, nuo sandorio praėjus kiek daugiau nei metams, K.Šalamovo akcijos jau buvo vertos mažiausiai 2 mlrd. dolerių.
K.Šalamovas su K.Tichnova vestuves šventė Igoros slidinėjimo komplekse. Jį valdo kompanija „Ozon“, kurios vienas iš akcininkų – Jurijus Kovalčiukas, 1991 m. vienu pirmųjų privačių banko „Rossija“ akcininkų tapęs su tuomečio Sankt Peterburgo vicemero Vladimiro Putino palaiminimu. Na, o „Ozon“ taip pat nestokoja ryšių su šešėlinio verslo imperija, siejama su V.Putinu. „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad „Ozon“ iš šio tinklo gavo paskolų už 11,3 mln. dolerių. Metinės palūkanos – 1 proc.
Nutekėję dokumentai taip pat rodo, kad viena 5 mln. dolerių paskola buvo ne kartą pratęsta ir pakeista, valiutą konvertuojant į rublius ir taip mažinant pačią skolą.
J.Kovalčiuko advokatas į diskusijas apie savo klientą nebuvo linkęs leistis. „Nesuprantame, dėl ko jūs nusprendėte klausimus adresuoti ponui Jurijui Kovalčiukui“, – tokią poziciją jis perdavė ICIJ.
Milijonai iš Rotenbergų imperijos
Broliai Arkadijus ir Borisas Rotenbergai V.Putiną pažįsta nuo vaikystės, kai kartu lankė kovos menų pamokas. Broliai sėkmingai pelnosi iš Rusijos valstybinių užsakymų. Skaičiuojama, kad jų verslai vien iš Sočio olimpiadai skirtų projektų uždirbo apie 7 milijardus dolerių. Dar vieną užsakymą, vertą apie 40 milijardų dolerių, Arkadijaus Rotenbergo verslas gavo 2013 m. Būtent jo verslui patikėtas rusiškosios „Nord Stream“ dujotiekio atšakos tiesimas.
Brolius su Kremliumi sieja ir sankcijos – jie, kaip ir bankas „Rossija“, Vakarų „juodojo sąrašo“ eilutes papuošė tuoj po Krymo aneksijos.
O nutekėję „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, jog tuo metu, kai Rotenbergų verslai žėrėsi Rusijos valstybinius užsakymus, trys ofšorinės kompanijos – „Roseport Overseas“, „Breckenridge Global Management Limited“ ir „Honeycomb Holdings“ – milžiniškus pinigus pervedė įmonių tinklui, susijusiam su V.Putinu. Kaip rodo „Mossack Fonseca“ duomenys, dvi iš trijų, o gal ir visos trys įmonės priklauso A.Rotenbergui.
Iš kompanijų, susijusių su A.Rotenbergu, pinigai plaukė į įmonę „Sunbarn Limited“, registruotą Britų Mergelių salose. Rusijos milijardieriaus valdomos ofšorinės įmonės šiai bendrovei suteikė paskolų už daugiau nei 231 mln. dolerių. Dokumentuose nebuvo numatytas joks paskolų grąžinimo grafikas.
„Sunbarn Limited“ – viena iš įmonių, susijusių su S.Rolduginu. Pats V.Putino bičiulis tiesiogiai jos akcijų nevaldė, tačiau formaliu akcijų savininku buvo Aleksandras Plechovas – žmogus, figūruojantis ir kitose įmonėse, valdytose S.Roldugino.
A.Rotenbergas į ICIJ klausimus neatsakė.
Sąskaita Šveicarijoje – nutylint apie V.Putiną
S.Rolduginas, kaip rodo nutekėję duomenys, pats oficialiai nefigūravo „Sandalwood Continental“ akcininkų struktūroje. Tačiau netrūksta ryšių tarp oficialaus šios įmonės savininko, kitų, paties S.Roldugino valdytų ofšorinių kompanijų ir jau minėto banko „Rossija“.
„Sandalwood Continental“ valdė Olegas Gordinas. Šis asmuo, netiesiogiai susijęs su banku „Rossija“, kituose dokumentuose aiškiai įvardijamas kaip S.Roldugino patikėtinis.
Būtent tokie duomenys korespondencijoje atsidūrė siekiant atidaryti S.Roldugino valdomos ofšorinės kompanijos „International Media Overseas“ sąskaitą Rusijos banko „Gazprombank“ Šveicarijos padalinyje. „Gazprombank“, kaip ir kiti bankai, turi atlikti daug formalumų atidarant naujas sąskaitas. Tarp šių formalumų – ir faktinio sąskaitos savininko nustatymas bei informacijos apie jį surinkimas. S.Rolduginui atstovaujantys tarpininkai „Mossack Fonseca“ padaliniui Šveicarijoje siuntė visus sąskaitos atidarymui reikalingus dokumentus. Tarp jų – ir užpildytą banko anketą apie sąskaitos savininką.
Visų pirma, šioje anketoje nurodoma, kad faktinis sąskaitos savininkas bus S.Rolduginas, o oficialus „Sandalwood Continental“ valdytojas Olegas Gordinas – S.Roldugino įgaliotas atstovas. Bet tai toli gražu ne vienintelė įdomybė šioje anketoje.
Šveicarijos bankai papildomus filtrus taiko asmenims, turintiems politinių ryšių – pagal įstatymą, bankai privalo nustatyti klientus, susijusius su politika. Tai viena iš priemonių, skirtų piktnaudžiavimo bankine sistema prevencijai. Politikų ar su jais susijusių asmenų identifikavimui bankinėje terminologijoje naudojamas paplitęs terminas PEP (Politically Exposed Person – angl.). Politinių ryšių turintys asmenys tokius savo ryšius turi nurodyti, tačiau „Gazprombank“ Šveicarijos padaliniui paruoštoje anketoje buvo pateikta klaidinga informacija apie S.Rolduginą. O ir banko darbuotojai galėjo lengvai rasti aibę informacijos apie V.Putino dukters krikštatėvį.
Anketoje nurodyta muzikinė V.Putino bičiulio veikla, apdovanojimai, pinigų, kurie atkeliaus į sąskaitą, kilmė. O į anketos klausimą, ar S.Rolduginas yra saistomas politinių ryšių, atsakyta neigiamai. Klausimas, ar sąskaitos faktinis savininkas turi ryšių su PEP kategorijos asmenimis, vėlgi sulaukė neigiamo atsakymo, nors senas S.Roldugino draugas V.Putinas į šią kategoriją neabejotinai turėtų patekti.
Tikėtina, kad šie duomenys liudija, jog „Gazprombank“ Šveicarijos padalinys nusižengė įstatymui.
„Bankas turėjo teisinę prievolę patikrinti šią deklaraciją. Dėl savo artimų ryšių su valstybės vadovu S.Rolduginas aiškiai rodo, kad jis yra politinių sąsajų turintis asmuo“, – ICIJ teigė Markas Piethas, buvęs Šveicarijos teisingumo ministerijos organizuoto nusikalstamumo tyrimų padalinio vadovas.
Savo ruožtu, „Mossack Fonseca“ ICIJ atsiųstame komentare teigia, jog įmonė griežtai laikosi procedūrų, taikomų žmonėms su PEP statusu.
„Mes atliekame išsamius visų naujų ir potencialių klientų patikrinimus, kurių griežtumas dažnai lenkia galiojančias taisykles ir standartus, kurių laikytis turime ir mes, ir kiti“, – teigia „Mossack Fonseca“.
„Gazprombank“ į ICIJ klausimus atsakyti atsisakė. Žurnalistas Oliveris Zihlmannas į banką kreipėsi tiek raštu, tiek registruotu laišku, tiek skambučiais. Vieninteliai žodžiai, kuriuos jis išgirdo, buvo „jokių komentarų“.
V.Putinas lieka šešėlyje
„Mossack Fonseca“ duomenyse apstu informacijos ne tik apie S.Rolduginą, bet ir apie kitus artimus V.Putino bendražygius. Pats Rusijos lyderis niekur nefigūruoja nei kaip ofšorinės įmonės akcininkas, nei kaip valdytojas. Vis dėlto keliamos abejonės, ar S.Roldugino oficialiai valdyti ir milžiniškus pinigus kontroliavę verslai iš tiesų yra kuklaus muzikanto iš Sankt Peterburgo nuosavybė.
Būtent šią ICIJ medžiagą V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas įvardijo kaip rengiamą „informacinę ataką“ prieš Rusijos lyderį. Oficialusis Kremlius, sulaukęs tiek ICIJ, tiek su šiuo tiriamosios žurnalistikos centru bendradarbiaujančių žiniasklaidos priemonių klausimų, nutarė komentarų neteikti. D.Peskovas apsiribojo pareiškimais, esą klausiama apie verslininkus, kurių V.Putinas net nepažįsta, o neigti jau paneigtas kalbas Kremliui nėra prasmės.
Susipažinęs su 15min pateikta informacija apie S.Roldugino šešėlinę imperiją, politologas Tomas Janeliūnas neatmetė galimybės, kad tikrasis ofšoruose besisukančių pinigų savininkas – ne V.Putino bičiulis, o pats Rusijos lyderis.
Toks patikėtinis turi būti susijęs ypatingai artimais draugystės ryšiais. Toks, kuriuo V.Putinas gali pasitikėti iš esmės besąlygiškai.
„V.Putinui, savo galimus finansinius srautus valdant, aišku, reikia ypatingai patikimo žmogaus, t.y. nesusijusio su V.Putinu kažkokiais pavaldumo ryšiais. Pozicijos gali keistis, pavaldumo ryšių hierarchijos gali keistis – ir tai tikrai neužtikrina to pasitikėjimo, kuris šiuo atveju yra būtinas. Galima manyti, kad toks patikėtinis turi būti susijęs ypatingai artimais draugystės ryšiais. Toks, kuriuo V.Putinas gali pasitikėti iš esmės besąlygiškai“, – 15min teigė T.Janeliūnas.
Pasak jo, S.Roldugino biografija ir santykis su V.Putinu atitinka visus minėtus standartus. „Tai yra jau, sakykim, kraujo ryšiai – arba artimi tam santykiai. (...) Greičiausiai tiktai tokiam asmeniui V.Putinas gali patikėti tiek visą informaciją, tiek įsitraukimus į tarpininkavimo struktūras. Šitas asmuo, apie kurį kalbame, galėtų atitikti tuos požymius, kurie galėtų apibūdinti vadinamąjį „Putino asmeninį bankininką“. Aišku, tai nebūtinai rodo, kad tai yra būtent jis. Galbūt jis – tik viena iš tarpinių grandžių“, – svarstė politologas.
Anot pašnekovo, „Mossack Fonseca“ duomenyse atskleisti sandoriai su Rusijos bankais ir įmonėmis rodo, kad ši šešėlinė struktūra turėjo turėti ypatingą protekciją Rusijos valstybės aparate – gal net aukščiausiame laiptelyje.
Paprašytas pakomentuoti ūmią Kremliaus reakciją, ICIJ žurnalistų darbą dar prieš jo publikavimą vadinant išpuoliu prieš V.Putiną ir Rusiją, T.Janeliūnas tai interpretavo paprastai – Rusijos lyderis išsigando.
„Šitas atvejis, man regis, iš tikrųjų rodo, kad bijoma“, – konstatavo pašnekovas.
Anot jo, paprastai tokiais atvejais Kremlius linkęs V.Putinui ar jo aplinkai nepalankią informaciją sumenkinti ar ignoruoti „tikintis, kad tai paskęs bendrame informaciniame fone, o iki daugumos rusų gal net ir neprieis“.
„Bet šiuo atveju sukviečiami žurnalistai ir yra bandoma užbėgti už akių. Matyt, baiminamasi, kad net pačios Rusijos žurnalistai, daugiau ar mažiau Kremliui pataikaujančios žiniasklaidos žmonės tą informaciją gali priimti kaip pakankamai šviežią, naują, nežinomą. Vedančią į itin artimus V.Putinui žmones – jau ne tik verslininkus, ne tik valstybės tarnautojus. Tiek artimus V.Putinui, kad tai skaudėtų ir keltų nerimą jam pačiam asmeniškai“, – tęsė T.Janeliūnas.
Pasak jo, S.Rolduginas patenka į V.Putino „artimiausią ratą“, kurį Rusijos lyderis visomis išgalėmis stengiasi saugoti. „Jis galbūt netgi yra įsipareigojęs saugoti juos asmeniškai. Jo, kaip „stogo“, pareiga – juos apginti ne tik nuo ikiteisminių tyrimų ar dar kažko, bet ir nuo viešumos. Jeigu jis nesugeba jų apsaugoti nuo viešumos – jis savotiškai ir praranda tam tikrą statusą kaip „gynėjas“, – reziumavo T.Janeliūnas.
Neeiliniam klientui – neeilinės galimybės
Kad su S.Rolduginu susiję verslai turėjo ypatingą statusą – rodo ir duomenys apie šių ofšorinių kompanijų santykius su Rusijos bankais.
Štai Rusijos komercinis bankas Kipre („RCB Bank Ltd.“) „Sandalwood Continental“ suteikė puikias kredito galimybes. „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad šiame banke „Sandalwood Continental“ tarp 2009 ir 2012 metų turėjo kredito linijas maždaug 800 mln. dolerių sumai. „Sandalwood Continental“, kaip rodo duomenys, galimybe skolintis dideles sumas tikrai naudojosi – šios operacijos skaičiuojamos šimtais milijonų dolerių.
Pastebėtina, kad tokios paskolos bankinėje veikloje yra labai netipiškos. Bankas „Sandalwood Continental“ skolino milžiniškas sumas be užstato ar garanto, jos buvo išduodamos iš esmės su „garbės žodžiu“, kad po tam tikro laiko bus grąžintos.
1 doleris – tiek S.Roldugino įmonei kainavo teisė į 200 mln. dolerių paskolą ir 8 mln. dolerių metines palūkanas.
Savo ruožtu, bendrovė „Sandalwood Continental“ pati veikė kaip nedidelis bankas, vykdant įvairius paskolų išdavimo ar apsikeitimo teisėmis į finansinius reikalavimus sandorius. Pavyzdžiui, ICIJ komandos surinkti duomenys rodo, kad sudėtingoje sandorių su keliomis ofšorinėmis įmonėmis grandinėje S.Roldugino valdomai „International Media Overseas“ už vieną dolerį perleistos teisės į 200 mln. dolerių paskolą. Sutartyje nustatytos 4 proc. metinės palūkanos. Taigi už vieną dolerį ofšorinė kompanija gavo teisę ne tik į visą 200 mln. dolerių skolą, bet ir į 8 mln. dolerių metines pajamas.
„Sandalwood Continental“ pati teikė gausybę paskolų. Tarp gavėjų – ir garsiojo Igoros slidinėjimo komplekso savininkai. Čia 2013 m. vestuves atšventė Kirilas Šamalovas ir Katerina Tichonova – jauna moteris, įvardijama kaip ilgai slėpta V.Putino dukra. K.Šamalovas, kaip atskleidė neseniai atlikti žurnalistiniai tyrimai, netruko susikrauti milžiniškus turtus ir tapo milijardieriumi.
O skolintis iš „Sandalwood Continental“ buvo galima puikiomis sąlygomis. ICIJ komandos surinkti duomenys rodo, kad kai kurios paskolos buvo teikiamos net 20 metų periodui. Taip iš vienos kišenės į kitą keliavo ir Kipre veikiančio „RCB Bank Ltd.“ pinigai.
Pavyzdžiui, „Mossack Fonseca“ duomenys liudija, kad „Sandalwood Continental“ iš „RCB Bank Ltd.“ pasiskolino 103 mln. dolerių ir šiuos pinigus žaibiškai perskolino Kipro kompanijai „Horwich Trading“. Šis sandoris, kaip rodo nutekėjusi korespondencija, sukėlė nerimo ir „Mossack Fonseca“ specialistams.
Jurgenas Mossackas, vienas iš „Mossack Fonseca“ steigėjų, elektroniniame laiške ispaniškai rašė, kad šis sandoris yra „delikatus“, o jo įmonė taip galimai stebi „abejotinos kilmės ir pobūdžio“ operaciją. Kad gautų „Mossack Fonseca“ pritarimą šiam sandoriui, tarpininkavęs banko „Rossija“ darbuotojas pateikė laišką, atleidžiantį įmonę nuo atsakomybės. Šie pakeitimai „Mossack Fonseca“ tenkino, kaip ir tai, kad prie sandorių tvarkymo prisidėjo ir garsi Šveicarijos teisininkų firma „Dietrich Baumgartner & Partners“.
Finansų ekspertai, susipažinę su ICIJ pateiktais duomenimis, tokius „Sandalwood Continental“ sandorius vertina kaip labai netipiškus ir neturinčius ekonominės logikos. „Panašu, kad už šių sandorių slypi mokesčių slėpimas, sukčiavimas ar kita nusikalstama veika“, – ICIJ teigė Merilendo universiteto dėstytojas Davidas Weberis.
Savo ruožtu, „RCB Bank Ltd.“ tvirtina, kad laikosi visų pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.
Pats Kipre veikiantis bankas tvirtina nesąs Kremliui artimų asmenų kiaule-taupykle. „Prielaidos, kad „RCB Bank Ltd.“ yra vadinamoji „kišenė“ aukštas pareigas užimantiems Rusijos pareigūnams, neturi jokio pagrindo ir visiškai neatitinka tikrovės“, – raštu ICIJ pateiktame komentare teigia banko komunikacijos vadovas Michalis Maratheftis. Anot jo, į klausimus apie „trečiąsias šalis“ bankas negali atsakinėti, o ICIJ klausimai perduoti Kipro teisėsaugai, kad ši atliktų „nepriklausomą tyrimą“.
Operacijose dalyvavusi Šveicarijos įmonė „Dietrich Baumgartner & Partners“ atsisakė atsakyti į ICIJ klausimus.
Reklamos užsakovai mokėjo V.Putino bičiuliui
2011 m. pabaigoje Kipras, kuriame sukosi didelė dalis „Sandalwood Continental“ pinigų, finansų krizę patyrė visu gražumu. Nedidelė, bet turtingųjų labai pamėgta valstybė finansinės pagalbos kreipėsi į Rusiją.
Maždaug tuo metu, kaip rodo nutekėję duomenys, „Sandalwood Continental“ ėmėsi perkėlinėti savo paskolas į Britų Mergelių salose registruotą kompaniją „Ove Financial“. 2012 m. perleista gausybė paskolų, kartais siekiančių ir šimtus milijonų dolerių. Buvo ir tokių paskolų, kurios perleistos už vieną dolerį ar netgi už dyką.
„Ove Financial“ turi atskirų sąsajų su Kremliumi. Nutekėję duomenys rodo, kad ši bendrovė buvo kitos įmonės, Britų Mergelių salose registruotos „Gloria Market“ akcininke. Šią įmonę, „Mossack Fonseca“ duomenimis, valdė Michailas Lesinas – buvęs V.Putino patarėjas ir buvęs spaudos ministras, mįslingai žuvęs 2015 m. rudenį JAV. Tarp M.Lesinui priskiriamų nuopelnų – Rusijos propagandos aparato sukūrimas, visą pagrindinę valstybės žiniasklaidą „pakišant“ po Kremliumi.
O su M.Lesinu S.Rolduginą sieja ir bendra istorija šešėliniame pasaulyje. Bendrovė „Video International“ – vienas garsiausių Rusijos žiniasklaidos verslo darinių. Ši reklamos įmonė vienu metu kontroliavo net du trečdalius milžiniškos šalies reklamos rinkos. Oficialiais duomenimis, bankas „Rossija“ čia turėjo 16 proc. akcijų. O nutekėję duomenys rodo, kad dar 12,5 proc. valdė S.Roldugino ofšorinė kompanija „International Media Overseas“. „Video International“ šiuos duomenis komentuoti atsisakė.
Milžiniškas sumas generavusios „Sandalwood Continental“ verslo žemėlapyje jau nebėra. Nutekėję duomenys rodo, kad 2013 m. įmonė buvo uždaryta.
Lijo pinigais iš sąskaitų Ūkio banke
15min „Mossack Fonseca“ duomenyse aptiko ir lietuvišką pėdsaką, tiesiogiai susijusį su šešėline S.Roldugino imperija. Iš sąskaitų Ūkio banke į ofšorines įmones, susijusias su S.Rolduginu, plaukė milijonai dolerių. O „Mossack Fonseca“ duomenyse aptikti dokumentai rodo labai įdomias sandorių tendencijas. Jų esmė – S.Roldugino kontroliuoti verslai niekada nepralaimi.
Su Ūkio banku S.Roldugino ofšorines kompanijas sieja prekyba Rusijos naftos milžinės „Rosneft“ akcijomis. Tiksliau, neįvykusi prekyba, kuri, kaip rodo dokumentai, turėjo gerokai papildyti S.Roldugino verslų kišenes.
„Mossack Fonseca“ duomenyse 15min aptiko dvi grandines sandorių, vykdytų tais pačiais principais. Iš pradžių tarp dviejų mokesčių rojuose registruotų įmonių sudaroma „Rosneft“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Netrukus įtvirtinamas šios sutarties nutraukimo sandoris, mat viena iš šalių nesilaikė įsipareigojimų, t.y. nepardavė arba nenupirko žadėtų „Rosneft“ akcijų. Rezultatas – kompensacija kitai sandorio šaliai. Kiekvienu atveju, nukentėjusioji šalis yra su S.Rolduginu susijusi ofšorinė įmonė.
2010 m. liepos 20 d. datuojama sutartimi S.Roldugino valdoma Panamos kompanija „International Media Overseas“ sutarė iš kitos Panamos kompanijos „Dino Capital“ įsigyti daugiau kaip 1,26 mln. „Rosneft“ akcijų už beveik 7,85 mln. JAV dolerių. Kitas dokumentas – tų pačių metų rugpjūčio 4 d. datuojamas susitarimas dėl šio sandorio nutraukimo. Juo „Dino Capital“ pripažįsta nesilaikiusi įsipareigojimų. Ir prisiima naują – kaip kompensaciją, iš savo sąskaitos Ūkio banke pervesti 746,9 tūkst. JAV dolerių S.Roldugino „International Media Overseas“, į Rusijos komercinio banko padalinio Šveicarijoje sąskaitą.
Įdomu tai, kad „Mossack Fonseca“ korespondencijoje esantis susirašinėjimas rodo, kad abu dokumentai – ir pirminė sutartis, ir sandoris dėl jos nutraukimo – siųsti tą pačią dieną, 2010 m. liepos 29 d. Su prašymu S.Roldugino įmonei atstovaujantiems statytiniams pasirašyti iškart abu dokumentus.
Lygiai tas pats nutiko sandoryje tarp S.Roldugino patikėtinio O.Gordino valdytos Britų Mergelių salose registruotos įmonės „Sandalwood Continental“ ir Belizo kompanijos „Starcourt Worldwide“:
- 2010 m. liepos 20 d. sutartimi „Starcourt Worldwide“ įsipareigoja „Sandalwood Continental“ parduoti „Rosneft“ akcijų už daugiau nei 8,19 mln. dolerių.
- Tų pačių metų rugpjūčio 4 d. susitarimu sutartis nutraukiama. „Starcourt Worldwide“ už neparduotas „Rosneft“ akcijas įsipareigoja „Sandalwood Continental“ sumokėti beveik 780 tūkst. dolerių kompensaciją.
- Sutartis ir susitarimas dėl jos nutraukimo „Mossack Fonseca“ korespondencijoje išsiųsti 2010 m. liepos 29 d. Su prašymu „Sandalwood Continental“ vardu veikiantiems statytiniams direktoriams pasirašyti abiem sandoriams reikalingus dokumentus.
- Dokumentuose nurodyti šalių rekvizitai: „Starcourt Worldwide“ sąskaita Ūkio banke ir „Sandalwood Continental“ sąskaita Šveicarijoje, Rusijos komercinio banko padalinyje.
„Mossack Fonseca“ duomenyse 15min taip pat aptiko ir kitų Ūkio banko pėdsakų su S.Rolduginu susijusiuose versluose. 2008 m. gegužės 29 d. datuojamais sandoriais „Sandalwood Continental“ ir „International Media Overseas“ sutarė parduoti „Rosneft“ akcijų Britų Mergelių salose registruotoms įmonėms „Delco Networks S.A.“ ir „Kentway S.A.“, turėjusioms sąskaitas Ūkio banke. Bendra abiejų sandorių vertė – beveik 1,5 mln. dolerių. Duomenų apie šių sandorių nutraukimą 15min neaptiko.
Vienas jungtinis vardiklis visuose sandoriuose, kur figūruoja Ūkio bankas – armėnai. 15min žiniomis, būtent Armėnijos piliečiai valdė „Delco Networks S.A.“, „Kentway S.A.“, „Starcourt Worldwide“ ir „Dino Capital S.A.“ sąskaitas ir buvo įvardijami realiais šių sąskaitų šeimininkais. Tiesa, tai nebūtinai reiškia, kad jie buvo realieji pinigų šeimininkai.
Be to, 15min šaltinių gauta informacija rodo, kad reali apyvarta tarp armėnų valdomų sąskaitų Ūkio banke ir šešėlinės S.Roldugino imperijos buvo kur kas didesnė, nei būtų galima manyti pagal nutekėjusius „Mossack Fonseca“ duomenis. Pavyzdžiui, anot šaltinių, 2010 m. vien iš „Starcourt Worldwide“ sąskaitos Ūkio banke į „Sandalwood Continental“ kišenę išplaukė apie 5,8 mln. dolerių. 15min gavo ir duomenų apie S.Roldugino piniginės patuštėjimą – anot šaltinių, 2008 m. antroje pusėje „Sandalwood Continental“ į „Delco Networks S.A.“ sąskaitą Ūkio banke pervedė apie pusantro milijono dolerių.
Ūkio bankas dar savo veiklos metais turėjo savotišką šleifą. Vienas garsiausių skandalų į viešumą iškilo 2013 m. pradžioje, kai paaiškėjo, kad šiame banke galimai praplauti vadinamieji „Magnickio pinigai“. Tai lėšos iš vienos garsiausių Rusijos finansinių aferų, kurią atskleidęs teisininkas Sergejus Magnickis pats buvo nuteistas ir mįslingomis aplinkybėmis mirė kalėjime. Ūkio banke sukosi keliolika milijonų dolerių, siejamų su vadinamojo „Magnickio sąrašo“ žmonėmis.
15min bandė susisiekti su Rusijoje politinį prieglobstį gavusiu Vladimiru Romanovu, tačiau nesėkmingai.
FNTT vadovas įžvelgia pinigų plovimo požymių
Nutekėjusiuose dokumentuose aptikta ir daugiau operacijų, panašių į vykusias per Ūkio banką. Sandorių sudarymas ir nutraukimas su solidžia kompensacija, akcijų pardavimas ir jų susigrąžinimas kitą dieną, už gerokai mažesnę kainą, taip per dieną „išeinant į pliusą“ su labai solidžia suma, užskaitos sandoriai, anuliuojant ankstesnius įsipareigojimus ir vėl gaunant kompensaciją. Dokumentuose figūruoja susitarimai dėl prekybos ne tik „Rosneft“, bet ir „Lukoil“, „Sberbank“ ar kitų stambių Rusijos įmonių akcijomis. Sandoriai dažnai būdavo įforminami atgaline data.
ICIJ komandos skaičiavimais, iš tokių sandorių „International Media Overseas“ vien 2011 m. susikrovė daugiau nei 460 tūkst. dolerių, o „Sandalwood Continental“ nuo 2008 iki 2011 m. – beveik 4 mln. dolerių.
Susipažinęs su 15min pateikta informacija apie „Sandalwood Contintental“ ir „International Media Overseas“ sandorius, vykusius per Ūkio banką, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Kęstutis Jucevičius neslėpė manantis, jog finansinės operacijos galėjo būti fiktyvios.
„Požymių yra. Galimas variantas, kad bus susiję su pinigų plovimu“, – nedaugžodžiavo K.Jucevičius.
Ar FNTT imsis tirti šiuos S.Roldugino ofšorinių kompanijų sandorius, jis teigė kol kas negalįs pasakyti.
Kėlė koją į „Kamaz“
Rusijos automobilių pramonės gigantas „Kamaz“ taip pat neapsiėjo be S.Roldugino pėdsako.
Nutekėję „Mossack Fonseca“ duomenys rodo, kad V.Putino bičiulio valdoma ofšorinė kompanija 2008 m. kovą slaptai gavo teisę įsigyti akcijų paketą milijardinę apyvartą turinčioje kompanijoje. Kartu su akcijomis, S.Roldugino ofšorinė įmonė galėjo įgyti ir savotišką veto teisę, tvirtinant „Kamaz“ veiklos planus ir biudžetą. Už šią galimybę, „Mossack Fonseca“ duomenimis, V.Putino bičiulio verslas sumokėjo pusantro milijono dolerių.
Dokumentuose teigiama, kad S.Roldugino verslas išskirtines teises gaus, jei tarpininkaus siekiant, kad kontrolinį „Kamaz“ akcijų paketą įgytų bendrovė „Avtoinvest“, jau tada valdžiusi didelę dalį „Kamaz“. „Avtoinvest“ – dalis „Troika Dialog“ verslo grupės, 2011 m. perimtos „Sberbank“. Vienas iš jos savininkų – buvęs V.Putino patarėjas, armėnų kilmės verslininkas Rubenas Vardajanas.
Tuo metu „Kamaz“ klestėjo ir puoselėjo didžiulius planus. Tačiau pasaulinė finansų krizė šiuos planus sugriovė, o S.Roldugino verslas nepasinaudojo teise įgyti „Kamaz“ akcijų.
„Kamaz“ į ICIJ klausimus neatsakė. R.Vardajanas į konkrečius klausimus atsakinėti atsisakė, mat jie, anot jo, liečia konfidencialią informaciją. Vis dėlto jis neneigė, kad susitarimo dėl „Kamaz“ akcijų būta – esą jį ketinta atlikti laikantis visų teisės aktų.
S.Rolduginas: tai buvo prieš „Perestroiką“
Kovo 24 d. S.Rolduginas koncertavo Maskvoje. Po koncerto su V.Putino bičiuliu susitiko žurnalistai Romanas Aninas ir Olesia Šmagun.
Išgirdęs klausimus apie ofšorines kompanijas, S.Rolduginas paprašė daugiau laiko.
„Nesu pasirengęs dabar teikti komentarus. Man reikia pažiūrėti [į klausimus] ir suprasti, ką galiu sakyti, o ko – negaliu. Tiesiog bijau duoti interviu. Kartą atsisakiau duoti interviu kažkokiems vokiečiams, o po to jie parašė, kad Putinas išgąsdino savo draugus, kad jie bijo kalbėti“, – pasiteisino S.Rolduginas, kartu paklausdamas, iš ko finansuojami jį kalbinantys žurnalistai.
Vis dėlto paklaustas apie „Kamaz“ reikalus, violončelės virtuozas pateikė kiek netikėtą atsakymą. „Kadaise buvau susijęs su šiuo verslu. Prieš „Perestoiką“ (ši desperatiška Michailo Gorbačiovo ekonominė reforma vyko dar gyvuojant Sovietų Sąjungai, – aut. past.)“, – sakė S.Rolduginas.
V.Putino bičiulis pažadėjo į klausimus atsakyti vėliau. Žurnalistai jam raštu pateikė iš viso 11 klausimų apie visas čia minėtas aplinkybes. S.Rolduginas žadėtųjų atsakymų taip ir nepateikė.
Šioje publikacijoje pateikiama medžiaga, kurią surinko tarptautinė žurnalistų komanda: Jake’as Bernsteinas (ICIJ), Petra Blum („Süddeutsche Zeitung“, Vokietija), Romanas Aninas (OCCRP, „Novaja Gazeta“ – Rusija), Oliveris Zihlmannas („SonntagsZeitung“, „Le Matin Dimanche“ – Šveicarija), Davidas Thompsonas (BBC – Jungtinė Karalystė), Frederikas Obermaieris („Süddeutsche Zeitung“), Bastianas Obermayeris („Süddeutsche Zeitung“), Olesia Šmagun (OCCRP, Rusija) ir Šarūnas Černiauskas (OCCRP, 15min – Lietuva).
