„Mes priartėjome labai, labai arti“, – sakė jis interviu agentūrai „Interfax“.
Drauge Lenkijos diplomatas pažymėjo, kad ne viskas dar padaryta.
„Tai turbūt toks momentas, kai, tarkime, jūsų valtis smarkiai prakiuro, ir jūs jau beveik sustabdėte vandens sunkimąsi. Beveik. Bet tas „ beveik“ reiškia, kad vanduo dar sunkiasi. Kad būtų galima būti tikriems dėl ateities, dėl to, kad šia valtimi galima ramiai plaukti, reikia užbaigti darbą, kad nebelikto to „ beveik“, – pabrėžė jis.
Ambasadorius visų pirma pažymėjo, kad tebėra atviras klausimas dėl dokumentų, susijusių su Katynės byla, išslaptinimo.
„Šis procesas yra kur kas sudėtingesnis ir reikalauja daugiau laiko, nei mes tikėjomės. Bet mes viliamės, kad nepasuksime iš šio kelio, ir visi dokumentai bus išslaptinti. Mes taip pat neprarandame vilties, kad juridiškai bus reabilituotos represijų aukos“, – pareiškė jis.
W.Zajaczkowskis taip pat pažymėjo, kad yra dvi Katynės problemos pusės: tai, kas vyksta valstybių lygiu, ir tai, kas vyksta Strasbūre, kur nagrinėjami žuvusių Lenkijos karininkų šeimų ieškiniai Rusijai.
Ambasadorius pažymėjo, kad kai kurie žmonės ne visiškai teisingai supranta, apie kokią kompensaciją žuvusiųjų šeimoms kalbama, ir patikslino, kad „valstybių lygiu šio klausimo nėra, bet jis yra privačiuose ieškiniuose“.
„Anglų kalba sąvoka „compensation“ nebūtinai reškia materialinį atlyginimą, tai gali būti kokios nors kitos rūšies atlyginimas. Bet tai jau priklauso nuo dialogo tarp tų, kas padavė ieškinį, ir tų, kam iškelta ši byla. Lenkijos valstybė nėra tiesioginė šio proceso šalis, ji dalyvauja jame kaip trečioji šalis, remianti ieškovus“, – sakė jis.
Todėl diplomatas pareiškė nuomonę, kad dialogas turi vykti tarp pagrindinių šio proceso dalyvių.
„Ten yra keli dalykai: kalbama apie visų dokumentų išslaptinimą, apie juridinę reabilitaciją. Man sunku komentuoti, kaip vyksta šis procesas, nes yra dvi suinteresuotos šalys, ir jos turi nuspręsti, kaip joms elgtis“, – pridūrė jis.
