Rezoliucijos projektas, kurį pateikė Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija yra naujausias tokio pobūdžio pasiūlymas per pusantrų metų, kai derybos dėl branduolinio pakto su Iranu atsidūrė aklavietėje.
Kinija ir Rusija balsavo prieš rezoliucijos projektą.
Už rezoliuciją balsavo 20 valstybių, įskaitant Jungtines Valstijas, kurios iš pradžių buvo nusiteikusios prieš, 12 susilaikė, o viena šalis balsuojant nedalyvavo, AFP sakė diplomatai.
Anot Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA), Iranas yra vienintelė branduolinio ginklo neturinti valstybė, sodrinanti uraną iki 60 procentų. Tuo pat metu Teheranas kaupia didesnes urano atsargas.
TATENA nurodė, kad šis rodiklis artėja prie 90 proc. lygio, reikalingo atominių ginklų gamybai. Teheranas gerokai viršija leistiną 3,67 proc. urano sodrinimo lygį.
TATENA valdyba vėliausią tokio pobūdžio nutarimą priėmė 2022-ųjų lapkritį.
Rezoliucijos tekste, su kuriuo susipažino AFP, teigiama, kad „labai svarbu ir neatidėliotina“, jog Teheranas pateiktų „techniškai patikimus paaiškinimus“ dėl dviejose nedeklaruotuose Irano objektuose rastų urano dalelių.
Be to, Iranas turi „atšaukti kelių patyrusių agentūros inspektorių paskyrimų panaikinimą“ ir nedelsdamas vėl prijungti kameras, naudojamas branduolinei veiklai stebėti.
Tekste taip pat atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą, susijusį su „naujausiais viešais Irano pareiškimais [...] dėl jo techninių pajėgumų pasigaminti branduolinį ginklą ir galimų Irano branduolinės doktrinos pokyčių“.
