Apžvalgininkės teigimu, niekas nežino, kiek truks ši krizė, kiek kainuos šis perėjimas prie naujosios realybės. Todėl natūralu, kad išbandomas ir viso V.Putino sukurto režimo tvarumas.
Viena pagrindinių politinių-pandeminių diskusijų Rusijoje temų – kodėl V.Putinas nuo koronaviruso krizės stengiasi laikytis gana atokiai.
Į šalį jis kreipėsi du kartus, abu – trumpai. Prezidentas taip pat apsilankė ligoninėje, bet jokio veiksmų plano nepasiūlė.
Rusijoje apie kovos su pandemija priemones skelbiama gana chaotiškai, padrikai. Nebuvo jokių dramatiškų raginimų susitelkti, vienytis, jokių prašymų mobilizuotis.
Ši krizė – ne prezidentinio lygmens
„Aišku, Putino atsitraukimas iš tam tikrų reikalų dažnai paaiškinamas jo nenoru būti siejamam su nepopuliariais valdžios sprendimais – jis bando permesti atsakomybę pavaldiniams. Bet tokiai teorijai prieštarauja dvi aplinkybės“, – rašo T.Stanovaja.
Pirma, V.Putinas praeityje nebūtinai kratydavosi nepopuliarių sprendimų – pavyzdžiui, jis nebėgo nuo protestų prieš pensijų reformą 2018-aisiais. Pataisų buvo, bet naujoji tvarka sėkmingai įsigaliojo 2019-ųjų sausio 1 dieną.
Tikrai nėra jokios garantijos, kad V.Putino įsisukimas į Rusijos kovą su koronaviruso infekcijos plitimu pakenktų jo reitingams.
„Jis (V.Putinas, – red.) daro tai, ką, jo manymu, reikia daryti, nekreipdamas dėmesio į politinę riziką, pernelyg nediskutuodamas ir nesileisdamas į svarstymus.
Prezidentą galima kritikuoti už daug ką, bet tikrai ne už baimę imtis atsakomybės“, – svarsto T.Stanovaja.
Antra, tikrai nėra jokios garantijos, kad V.Putino įsisukimas į Rusijos kovą su koronaviruso infekcijos plitimu pakenktų jo reitingams.
„Jei laikydamasis atstumo jis galvoja išlaikyti populiarumą, tuomet kažin ar tai bus efektyvu. Krizių metu visuomenė tikisi, kad prezidentai veiks aktyviai ir ryžtingai. Angelos Merkel Vokietijoje, Emmanuelio Macrono Prancūzijoje, Giuseppe Conte Italijoje reitingai kyla“, – pastebi T.Stanovaja.
Jai atrodo, kad V.Putinas greičiausiai tiesiog kitaip vertina situaciją. Esą jis pandemijos grėsmės nelaiko prezidento kompetencijos sritimi – V.Putinas pripratęs gilintis į temas, kurios, jo manymu, svarbios Rusijos ateičiai pasaulyje, šalies geopolitinėms pozicijoms.
Štai lėktuvai su pagalba JAV ir Italijai – didžioji politika, prezidentinis lygmuo.
O apsisprendimai, kur ir kokio griežtumo reikalingas karantinas, kokio dydžio turėtų būti baudos – jau žemesnio rango pareigūnų atsakomybė.
Save laiko istorine figūra
T.Stanovaja įžvelgia du dabartinių V.Putino veiksmų aspektus. Pirmasis – funkcijų delegavimas. Kaip jau minėta, prezidentas nusiteikęs patikėti kasdienį darbą „profesionalams“ – nusileisti iš padangių jam esą neleis „geopolitinė arogancija“.
„Po Krymo aneksijos Putinas nustojo būti politiku – jis save jau laiko istorine figūra. Politikai turi būti atsakingi piliečiams, dalyvauti rinkimuose, yra stebimi.
O istorinės figūros iki tokio lygio nenusileidžia – tokie žmonės save vertina pagal savo istorinius pasiekimus, – aiškina T.Stanovaja. – Bet koks visuomenės nepasitenkinimas – tokių figūrų pavaldinių klaidų pasekmė.“
T.Stanovaja: po Krymo aneksijos Putinas nustojo būti politiku – jis save jau laiko istorine figūra.
Antrasis V.Putino tikslas – pabandyti išjudinti valstybės mašiną. Didelė dalis institucijų jau senokai pamiršo, kaip veikti nepriklausomai, o tai reiškia, kad kovai su koronavirusu vadovauja ne politikai, o vadybininkai, tarnaujantys didžiajam bosui.
„Tai reiškia, kad tuo pat metu ir visi yra, ir nė vienas nėra atsakingas už galutinį šios kovos rezultatą. Būtent todėl pareigūnų sprendimai iš pradžių atrodo per kuklūs, tada – pernelyg ambicingi. Iš pradžių – vėluojantys, tada – skuboti“, – teigia analitikė.
Pasak T.Stanovajos, epizodinių V.Putino pasirodymų neužtenka, kad būtų galima įveikti tokią problemą.
Kuo gilesnė krizė, tuo geriau esą matyti, kad be V.Putino indėlio galios vertikalė virsta nekoordinuojamų sprendimų chaosu – kairė nežino, ką veikia dešinė.
Premjeras – bejėgis įkaitas
V.Putinas dar kovo 14 dieną pritarė vyriausybinės tarybos kovai su pandemija sukūrimui. Šiai tarybai vadovauja premjeras Michailas Mišustinas.
Bet prezidentas įkūrė ir paralelinę struktūrą – po Rusijos Federacijos Valstybės Tarybos stogu veikiančią darbo grupę, kuriai vadovauti patikėta Maskvos merui Sergejui Sobjaninui.
Kone iškart pasimatė, kad M.Mišustino ir S.Sobjanino funkcijos viena kitai prieštarauja. Juk Maskvos atstovams visų pirma rūpi koronaviruso suvaldymas, o premjero pareiga – kažkokiu būdu įplieksti ekonominį proveržį.
„Kitaip tariant, Sobjanino raginimai izoliuotis ir karantinuotis trukdo vyriausybės pastangoms mobilizuoti ekonomiką. Negana to, premjeras iš esmės yra regionų gubernatorių, kurie, neturėdami aiškių gairių, elgiasi kaip išmano, įkaitas“, – tvirtina T.Stanovaja.
20-aisiais savo gyvavimo metais putinizmas užsidaro ir izoliuojasi nuo visuomenės
Esą problema – net ne tai, kad nėra pareigūno, kuris galėtų koordinuoti sprendimus ir ieškoti tinkamo balanso tarp ekonomikos skatinimo ir karantino. Formaliai toks pareigūnas – M.Mišustinas.
„Ne, problema – tai, kad pagal dabartinę sistemą toks vaidmuo premjerui nė negali būti numatomas“, – pabrėžia apžvalgininkė.
V.Putinas tikisi, kad pavaldiniai dirbs efektyviai, bet jie jau priprato tiesiog įgyvendinti kitų sprendimus – patys jie nieko nebesugalvoja ir dabar turi kone kasdien skelbti apie naujas taisykles, nes nenori oficialiai įforminti priemonių, kurios gali nepatikti prezidentui.
„Kuo mažiau įstatyminės tvarkos, tuo mažiau teisių mano priešams – taip mąsto Putino vadybininkai, nuo saugumiečių iki gubernatorių. Jokio dialogo tarp pareigūnų ir visuomenės Rusijoje nėra, ir tai yra politinė problema.
Valstybė tampa prievartos stebėjimo mechanizmu ir praranda legitimumą. 20-aisiais savo gyvavimo metais putinizmas užsidaro ir izoliuojasi nuo visuomenės“, – daro išvadą T.Stanovaja.
