Jungtinės Tautos (JT) vakar paskelbė, kad Gruzijoje likę rusų kariai, kuriuos Maskva vadina taikdariais, neleidžia gruzinų pabėgėliams grįžti į savo namus. JT atstovės Melitos Sundžič teigimu, organizacija neturi informacijos, kad rusų kariai tiesiogiai trukdytų gruzinams grįžti namo, bet žmonės perspėjami, kad jų saugumo niekas neužtikrina.
Separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų nepriklausomybę pripažinusi Rusija tarptautinės bendrijos supratimo vis dar nesulaukė. Vakar nuo Moldovos atskilęs Padnestrės regionas pripažino šiuos du regionus, tačiau tai situacijos beveik nekeičia, mat pačios Padnestrės niekas nėra pripažinęs tarptautiniu mastu. Rusijos sprendimą parėmė Venesuela ir Baltarusija.
Daugiau nei du tūkstančiai gruzinų glaudžiasi JT organizuotoje pabėgėlių stovykloje Goryje. Dar keli tūkstančiai pabėgėlių gali būti gretimuose rajonuose.
Po neramumų Gruzijoje, Tbilisis ir Maskva sutiko su ES pasiūlyta paliaubų sutartimi, tačiau Rusija atitraukė tik dalį savo pajėgų. Gruzijoje likusius savo kariškius Maskva vadina taikdariais, kurie turi teisę būti konflikto zonoje. Be to, Rusija nustatė beveik 7 kilometrų ilgio „buferinę zoną“ aplink separatistinius Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus. Iš šių zonų atvykę pabėgėliai tvirtina, kad osetinai juos terorizavo, mušė ir apvogė.
Protestuodamas prieš Rusijos veiksmus, Tbilisis beveik nutraukė diplomatinius ryšius su Maskva. Be to, Gruzija nori, kad ES įvestų tikslines sankcijas Rusijos lyderiams. „Nėra tikslo izoliuoti Rusiją. Tačiau mes tikimės tam tikrų sankcijų, kurios būtų nukreiptos ne prieš žmones, bet prieš politikos elitą“, – šeštadienį pareiškė Gruzijos reintegracijos reikalų ministras Temuras Jakobašvilis. Jis neįvardijo sankcijų, tačiau dažniausiai tai būna kelionių draudimai ar užsienio bankų sąskaitų įšaldymai.
Šiandien Briuselyje renkasi ES lyderiai, kurie svarstys Gruzijos klausimą. ES atstovai yra sakę, kad ketinama nuspręsti dėl diplomatinio spaudimo Rusijai. ES pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pareiškė, kad Rusijos įsipareigojimai Europai kelia abejonių. Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas pareiškė, kad NATO ir ES turi naujai apsvarstyti santykius su Kremliumi, kad būtų išvengta tolesnės „Rusijos agresijos“.
