Orderiai buvo išduoti dėl įtariamų karo nusikaltimų: atakų nukreipimo į civilinius objektus ir pernelyg didelės šalutinės žalos civiliams gyventojams padarymo, taip pat dėl nusikaltimo žmoniškumui – „nežmoniškų veiksmų“ Ukrainoje, sakoma TBT pareiškime.
Teismas pareiškime nurodė, kad orderiai buvo išduoti teisėjams nusprendus, kad yra pagrįstų priežasčių manyti, jog šie vyrai yra atsakingi už „Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuo 2022 metų spalio 10 dienos iki bent 2023 metų kovo 9 dienos vykdytus raketų smūgius prieš Ukrainos elektros infrastruktūrą“.
„Per šį laikotarpį Rusijos ginkluotosios pajėgos daugelyje Ukrainos vietų įvykdė daugybę smūgių prieš daugybę elektros jėgainių ir pastočių“, – pridūrė teismas.
Praėjusiais metais teismas taip pat išdavė orderį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo vaiko teisių komisarei Marijai Lvovai-Belovai.
-
Pareigūnai: išpuolių Dagestane aukų skaičius išaugo iki 20-ies, 46 sužeisti
-
Rusija intensyvina atakas, naudodama uždraustas chemines medžiagas – Kyjivas
-
JAV: po V. Putino kelionės Kinija baiminasi regioninės krizės
-
Karas Ukrainoje. CNN: J.Bideno administracija artėja prie leidimo JAV kariniams rangovams dislokuoti pajėgas Ukrainoje
-
Rusijos gynybos ministerija skelbia numušusi 30 ukrainiečių dronų
-
Zelenogrado Čikatila pramintas rusų maniakas išvyko į karą Ukrainoje
-
Rusija: per Ukrainos dronų ataką Belgorode sužeisti keturi žmonės
-
D.Trumpas turi planą, kaip priversti Kyjivą derėtis su Maskva: patiks tik V.Putinui
Autoritarinis Rusijos prezidentas įtariamas prisidėjęs prie tokių karo nuskaltimų kaip neteisėta gyventojų (vaikų) deportacija ir jų perkėlimas iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos teritoriją. Panašūs kaltinimai pateikti ir M.Lvovai-Belovai. Nusikaltimai, kuriais kaltinamas V.Putinas, buvo įvykdyti okupuotoje Ukrainos teritorijoje bent nuo 2022 m. vasario 24 d.
Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova anksčiau pareiškė, kad Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) sprendimai yra „teisiškai niekiniai“.
„Rusija nėra Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto šalis ir neturi jokių įsipareigojimų pagal jį. Rusija su šia institucija nebendradarbiauja“, – paaiškino ministerijos atstovė.
Praėjusių metų gegužę Rusijos tyrimų komitetas pareiškė kaltinimus nedalyvaujant ir įtraukė į ieškomų asmenų sąrašą prokurorą ir TBT teisėjus, kurie išdavė V.Putino ir M.Lvovos-Belovos arešto orderius.
Ardomas Rusijos nebaudžiamumo jausmas
Į šį TBT sprendimą sureagavo ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Susirašinėjimo platformoje „Telegram“ jis nurodė, kad Ukraina laukia papildomų teismo arešto orderių, kurie turėtų panaikinti Rusijos nebaudžiamumo jausmą.
„Palankiai vertinu šiandien Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus arešto orderius dviem svarbiems Rusijos karinės vadovybės asmenims. Abu jie kaltinami įvykdę siaubingus nusikaltimus prieš civilius Ukrainoje, kai Rusija beatodairiškai bombardavo svarbią Ukrainos civilinę infrastruktūrą“, – rašė V.Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad šie barbariški raketų ir bepiločių orlaivių smūgiai tęsiasi, žūsta žmonės ir daroma žala visoje Ukrainoje.
„Kiekvienas nusikaltėlis, dalyvavęs planuojant ir vykdant šiuos smūgius, turi žinoti, kad teisingumas bus įvykdytas. Ir mes tikimės, kad pamatysime juos už grotų“, – pabrėžė valstybės vadovas.
Pasak jo, antradienį paskelbtas sprendimas yra aiškus ženklas, kad teisingumas už Rusijos nusikaltimus prieš ukrainiečius yra neišvengiamas. Jis aiškiai parodo, kad joks karinis laipsnis ar pareigos negali apsaugoti Rusijos nusikaltėlių nuo atsakomybės.
„Tikimės tolesnių arešto orderių, kad iš Rusijos būtų atimtas nebaudžiamumo jausmas. Jausmo, kuris dešimtmečius skatino Rusijos nusikaltimus. Atsakomybė yra vienintelis būdas juos nutraukti“, – komentavo V.Zelenskis.
Tarptautinis baudžiamasis teismas buvo įsteigtas 1998 m. pagal Romos statutą. Teismas nėra Jungtinių Tautų organizacijos dalis, tačiau yra įgaliotas teisti asmenis už karo nusikaltimus, genocidą ir nusikaltimus žmoniškumui. Rusija Romos statutą pasirašė 2000 m., tačiau dokumento neratifikavo.
