„Nors įsipareigojimai yra teigiami žingsniai į priekį sprendžiant energetikos sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio problemą, jų anaiptol nepakaks, kad pasaulis pasiektų tarptautinius klimato kaitos tikslus, ypač tikslą apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 laipsnio Celsijaus“, – teigiama ataskaitoje.
Agentūra paskelbė neįpareigojančių pažadų, kuriuos Dubajuje davė vyriausybės ir naftos bei dujų pramonė, vertinimą: iki 2030 metų patrigubinti atsinaujinančiąją energiją ir padvigubinti energijos vartojimo efektyvumą, taip pat smarkiai sumažinti išmetamo metano kiekį.
Jungtinių Tautų klimato organizacijos duomenimis, 130 šalių prisijungė prie įsipareigojimo dėl atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo.
Tarp jų nėra Kinijos, kuri į atmosferą pasaulyje paleidžią daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, taip pat – kitos besivystančios milžinės Indijos ir stambių energijos eksportuotojų Saudo Arabijos bei Rusijos.
Tačiau Kinija ne taip oficialiai įsipareigojo patrigubinti atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį bendrame pareiškime su Jungtinėmis Valstijomis, kurios pasirašė šį įsipareigojimą, po Kalifornijoje vykusių derybų, skirtų pasirengti COP28.
Istoriškai Pekinas vengia prisiimti įsipareigojimus tokiuose pareiškimuose, kurie nėra oficialiai paskelbti per JT sistemą.
2015 metais Paryžiaus susitarime užsibrėžtas siekis, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, kad būtų išvengta didžiausių klimato kaitos padarinių, įskaitant didėjančias sausras, audras ir jūros lygio kilimą.
Kalbant apie metaną, maždaug 50 naftos ir dujų bendrovių pažadėjo iki 2030 metų nuliui prilyginti išmetamų teršalų kiekį ir atsisakyti įprastinio deginimo.
Be energijos gamybos, gyvulininkystė yra stambus metano šaltinis.
