Vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani (Fatemė Mohadžerani) spaudos konferencijos metu pristatė tokius Teherano svarstymus ir pridūrė, kad šalies gynybos biudžetas padidės daugiau nei 200 procentų.
Tačiau išsamesnės informacijos ji nepateikė, o Teheranas neatskleidžia savo šalies karinio biudžeto. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto analitinio centro duomenimis, Irano karinės išlaidos 2023 metais sudarė apie 10,3 mlrd. dolerių (9,5 mlrd. eurų).
Siūlomas biudžetas vis dar svarstomas. Tikimasi, kad įstatymų leidėjai jį patvirtins kitų metų kovo mėnesį.
Pirmadienį Jungtinėse Tautose (JT) Iranas ir Izraelis apsikeitė kaltinimais dėl grėsmės taikai Artimuosiuose Rytuose.
Šie kaltinimai nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po to, kai Izraelis smogė Iranui, atsakydamas į spalio 1-osios Teherano į žydų valstybę paleistą raketų salvę.
Irano kariuomenė pranešė, kad per šeštadienio apšaudymą žuvo keturi kariai ir buvo apgadintos radarų sistemos.
Spalio pradžioje Iranas, keršydamas už išpuolius, per kuriuos žuvo Irano remiamų grupuočių „Hamas“ ir „Hezbollah“ lyderiai, į Izraelį paleido 200 raketų.
„Buvo dedamos visos pastangos, kad būtų patenkinti šalies gynybos poreikiai, ir šiam klausimui buvo skiriamas ypatingas dėmesys“, – nurodė F. Mohajerani.
Įtampa Artimuosiuose Rytuose tvyro jau daugiau nei metus nuo tada, kai žydų valstybė pradėjo karinį puolimą Gazos Ruože, atsakydama į precedento neturintį „Hamas“ 2023 metų spalio 7-osios išpuolį Pietų Izraelyje.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Izraelis pradėjo antžeminę operaciją prieš „Hezbollah“ Libane.
