Teisių gynėjai: dešimtys protestuotojų dėl COVID-19 ribojimų vis dar už grotų Kinijoje

Dešimtys demonstrantų, pernai dalyvavusių plataus masto protestuose prieš vyriausybę, vis dar sulaikyti Kinijoje, ketvirtadienį pranešė žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ ir pridūrė, kad kai kurių buvimo vieta nežinoma.
Kinija
Kinija / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Lapkričio mėnesį šalies miestuose susirinkę protestuotojai ragino nutraukti griežtus Kinijos „nulinio COVIDo“ apribojimus, o kai kuriais atvejais taip pat reikalavo didesnių politinių laisvių.

Kitą mėnesį valdančioji Komunistų partija panaikino viruso sulaikymo strategiją, o po to, kilus infekcijų bangai, smarkiai išaugo hospitalizuotų pacientų ir mirčių skaičius.

Pastarosiomis savaitėmis teisių gynėjai ir žiniasklaida pranešė, kad Kinijos valdžia tyliai sulaikė nežinomą skaičių protestuotojų, įskaitant universitetų studentus ir žurnalistus.

Ketvirtadienį „Human Rights Watch“ paragino Pekiną „nedelsiant paleisti ir panaikinti visus kaltinimus visiems sulaikytiesiems dėl dalyvavimo „balto popieriaus“ protestuose“, turėdama omenyje tuščius lapus, protestuotojų laikomus nepaklūstant valstybės cenzūrai.

„Jaunimas Kinijoje moka didelę kainą už drąsą pasisakyti už laisvę ir žmogaus teises, – teigė Jungtinėse Valstijose įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos Kinijos reikalų ekspertė Yaqiu Wang. – Vyriausybės ir tarptautinės institucijos visame pasaulyje turėtų išreikšti paramą ir paraginti Kinijos valdžią nedelsiant juos paleisti.“

Greitas susidorojimas

Kinijos vyriausybė ir valstybinė žiniasklaida iki šiol apie protestus, kurių dalis vyko didžiuosiuose miestuose, pavyzdžiui, Pekine ir Šanchajuje, nedaugžodžiavo ir tiesiogiai neužsiminė apie sulaikymus.

Tačiau lapkričio mėnesį vidaus teisėsaugos priežiūros institucija pareiškė, kad „užkardys neteisėtus nusikalstamus veiksmus, kuriais trikdoma socialinė tvarka“, taip galimai įspėdama demonstrantus.

Atrodo, kad po neramumų saugumo tarnybos ėmėsi skubių veiksmų, o dalyvių draugai ir giminaičiai naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad vėliau buvo suimti keli asmenys.

Viena motina sakė, kad jos vaikas – LGBT aktyvistas – buvo laikomas 30 dienų, kol buvo paleistas už užstatą.

Anot „Human Rights Watch“, kelių kitų demonstrantų buvimo vieta ir teisinis statusas tebėra nežinomi.

Tarp jų – 26 metų Cao Zhixin, leidyklos redaktorė, kuri buvo sulaikyta policijos po to, kai dalyvavo gyvybių pareikalavusio gaisro Sindziango provincijoje, tapusio neramumų priežastimi, aukų pagerbimo ceremonijoje.

Iš anksto įrašytame vaizdo įraše, įkeltame į socialinius tinklus po sulaikymo, Cao Zhixin teigė, kad keli jos draugai taip pat buvo sulaikyti ir su jais nepavyko susisiekti.

„Neleiskite mums išnykti iš šio pasaulio. Neleiskite, kad mus savavališkai išvežtų ar nuteistų už nusikaltimą“, – sakė ji.

Praėjusią savaitę teisių gynėjų grupė „Chinese Human Rights Defenders“ teigė, kad žinomų sulaikymų skaičius „tikriausiai yra ledkalnio viršūnė“, ir įspėjo, kad demonstrantams „gresia didelis priverstinio dingimo ir kankinimų pavojus“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų