Tiesa, didesnį pavojų nei Belgijos atominės elektrinės Europai gali sukelti JAV taktinis branduolinis ginklas, kurio pėdsakai veda ir į Belgiją. Ekspertai pažymi, kad teroristams žymiai naudingiau būtų tiesiog pasigrobti branduolinį ginklą ir panaudoti jų numatytoje vietoje.
Kam gaminti vadinamąją „purviną bombą“, jei galima tiesiog pasivogti amerikietišką branduolinį ginklą? Tokių branduolinių bombų B61 Europoje yra apie 180. Dalis jų – būtent Belgijoje. Karinėje oro bazėje, žinomoje „Kleine Brogel“ pavadinimu, esančioje už valandos kelio nuo Briuselio.
Šie ginklai yra paskutinė taktinių branduolinių ginklų sistemos dalis, menanti dar Šaltojo karo laikus. Tuomet JAV perkėlė į Europą tūkstančius tokių ginklų, siekdami sustabdyti sovietų armijos veržimąsi į Vakarus.
Buvo tikimasi, kad pavojaus atveju JAV kariai perduotų ginklus Vakarų Europos valstybių bombonešių pilotams, kurie numestų juos ant Sovietų Sąjungos.
Lengvai pateko į karinę bazę
Pasak „Foreign Policy“ apžvalgininko Jeffrey Lewiso, labiau nei mintis, kad JAV vis dar tikisi, jog Belgijos F-16 karo lėktuvai gabens branduolinį ginklą, gąsdina tai, kokiomis sąlygomis jis yra saugomas. O tiksliau, nesaugomas.
JAV karinių pajėgų atstovai jau senokai skelbė: šių ginklų apsauga apgailėtina. Tai galiausiai įrodė 2010 metų sausio mėnesio incidentas, kai grupelė aktyvistų, save vadinančių „Bombų žvalgais“, nusprendė patekti į bazės vidų.
Pirminis planas buvo tiesiog įbėgti ant pakilimo tako ir palaukti, kol bus suimti. Viskas buvo visiškai kitaip. Grupelė hipių klaidžiojo bazės teritorijoje beveik valandą ir netgi pateko į angarą, kuriame laikomi F-16 karo lėktuvai.
Tik tada į bazės teritoriją pagaliau atvyko vienas apsaugos darbuotojas, kuris su savimi turėjo tik neužtaisytą automatinį ginklą. Jis neatrodė itin supykęs ir tiesiog apibarė hipius bei paleido juos lauk. Belgijos pareigūnai amerikiečius nuramino, kad grupelė buvo toli nuo branduolinio ginklo.
Apie incidentą sužinojo internete
Po tokios sėkmingos įsiveržimo operacijos, „Bombų žvalgai“ pabandė dar kartą. Šį kartą jie nuėjo dar giliau į bazės teritoriją ir sugebėjo nufilmuoti savo kelionę, o apsauga net nepasirodė.
„Kleine Brogel“ bazės vadas apie šį įsiveržimą sužinojo tik tada, kai internete pradėjo plisti kelionės metu nufilmuota medžiaga. Tai sukėlė didelį amerikiečių pareigūnų pasipiktinimą, tačiau Belgijoje buvo sutikta pakankamai ramiai.
Prieš kelis metus panašūs aktyvistai sugebėjo patekti ir į Volkelio karinę oro bazę Nyderlanduose.
Pasak J.Lewiso, tai nėra vienintelis atvejis, kai pasinaudojama karinių bazių Europoje aplaidžia apsauga. Prieš kelis metus panašūs aktyvistai sugebėjo patekti ir į Volkelio karinę oro bazę Nyderlanduose.
Europos Sąjungos valstybės ilgą laiką siaubingai aplaidžiai vertino saugumo padėtį net strategiškai svarbiuose objektuose, o tai kelia saugumą ne tik dabar teroro grėsmę supratusioms valstybėms, bet ir visam žemynui.
„Pinigai, papildomas finansavimas neišspręs saugumo kultūros trūkumo“, – daro išvadą J.Lewisas.
