BFMTV žurnalistas paskambino telefonu į įmonę, kurios pastate penktadienį slėpėsi teroristas Cherifas Kouachi su broliu. Tai įvyko likus kelioms valandoms iki to, kol Prancūzijos specialiosios pajėgos suregė šturmą ir abu teroristus nužudė. Štai šis pokalbis su teroristu.
– Mes tiesiog sakome jums, kad esame pranašo gynėjai, tebūna jis palaimintas, o mane, Cherifą Kouachi atsiuntė „al Qaeda“ skyrius Jemene. Ar aišku?
– Taip.
– Ir kad mano atvykimą čia finansavo imamas Al-Awlaki.
– Ir kada tai buvo?
– Tai buvo seniai. Prieš tai, kai jis buvo nužudytas.
– Taigi, jūs grįžote į Prancūziją neseniai?
– O taip, prieš kurį laiką... Aš žinau slaptąsias tarnybas, nesijaudinu dėl jų. Aš labai gerai žinojau, kaip viską padaryti tinkamai.
– Ir dabar čia esate tik jūs su broliu?
– Tai ne tavo problema.
– Ar kažkas remia jus?
– Tai ne tavo problema.
– Ar jūs planuojate ir toliau žudyti Alacho vardan?
– Ką žudyti?
– Nežinau. To ir klausiu jūsų.
– Ar mes nužudėme kokius nors civilius per tas dvi dienas, kol mūsų buvo ieškoma?
– Jūs nužudėte žurnalistus.
– Bet ar mes nužudėme kokius nors civilius? Civilius ar kitus žmones per šias dvi dienas, kol jūs ieškojote mūsų?
Jeigu kažkas įžeidė pranašą, mes be jokių problemų galime tą žmogų nužudyti
– Palauk, palauk, Cherifai, Cerifai, ar šį rytą tu kažką nužudei?
– Bet mes nesame žudikai. Mes esame pranašo gynėjai. Mes nežudome moterų, mes nieko nežudome. Mes giname pranašą. Jeigu kažkas įžeidė pranašą, mes be jokių problemų galime tą žmogų nužudyti. Tačiau mes nežudome moterų. Mes nesame tokie kaip jūs. Jūs esate tie, kurie Irake, Sirijoje, Afganistane žudo musulmonų vaikus. Tai esate jūs. Ne mes. Islame mes turime garbės kodeksą.
– Tačiau dabar jūs keršijote už save, ar ne? Žudėte žmones?
– Būtent, mes keršijome už save. Teisingai pasakei. Tu pats tai pasakei, mes keršijome už save.
